Vydūno viešoji biblioteka kvietė į sueigą „Po Vydūno ženklu“

Kraštietei Giedrei Skipitienei (pirma iš kairės) suteikiamas Pagėgių krašto garsintojos vardas ir įteikiama Jūratės Caspersen įsteigta piniginė premija. Nuotraukų autorė Asta Andrulienė

2020 m. rugpjūčio 7 d. vyko Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos įgyvendinamo projekto „Vydūnas: atminties ženklai Pagėgiuose“, dalinai finansuojamo Lietuvos kultūros tarybos ir Pagėgių savivaldybės administracijos, baigiamasis renginys – sueiga „Po Vydūno ženklu“.

Šio renginio šventine įžanga tapo „Atminties skvero“ atidarymas. Vasaros pradžioje organizuotas pleneras „Kultūros ženklai mažojoje skulptūroje“, kurio metu auksarankių kraštiečių pastangomis sukurti „Atminties skverą“ įprasminantys, mąstytojo Vydūno gyvenimą, kūrybą ir veiklą atspindintys mažosios skulptūros darbai. Sueigos metu plenero vadovės ir dalyviai pagerbti padėkos raštais bei atminimo dovanėlėmis. Saldžiu lauknešėliu už nuoširdžią pagalbą organizuojant plenero veiklas dėkota Pagėgių savivaldybės administracijos Lumpėnų seniūnijos seniūnei Danguolei Mikelienei. Atidaryti „Atminties skverą“ perkerpant simbolinę raudono šilko juostą pakviestas Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius bei patys jauniausi plenero dalyviai – lumpėniškiai Nojus Kriaučiūnas ir Vakaris Savickas. Pagėgių savivaldybės vadovas pasidžiaugė šia iniciatyva ir teigė neabejojantis, jog „Atminties skveras“ su jį puošiančiais mažosios skulptūros darbais bei memorialiniu Vydūno vardo suoleliu sulauks ne tik didelio kraštiečių, bet ir miesto svečių susidomėjimo bei gausaus lankomumo. Renginio metu kraštietei Giedrei Skipitienei suteiktas Pagėgių krašto garsintojos vardas ir įteikta Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros reikalų komisijos pirmininkės Jūratės Caspersen asmeninėmis lėšomis įsteigta premija, kurią laureatei įteikė Jūratės Caspersen įgaliota atstovė Jovita Kubilinskienė.

Sueigai „Po Vydūno ženklu“ persiritus į antrąją dalį ir šio renginio pratęsimui persikėlus į Pagėgių savivaldybės kultūros centro koncertų salę, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja, pavaduojanti direktorę Ramutė Vaitkuvienė pristatė konferencijos „Vydūno ir doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus atminties ženklai Pagėgių krašte“ programą. Pagerbiant šviesų amžinybėn išėjusio Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjo, žymiausio Vydūno gyvenimo, veiklos bei dvasinio palikimo skleidėjo, literatūrologo, Pagėgių krašto Garbės piliečio, filosofijos ir humanitarinių mokslų daktaro, docento Vaclovo Bagdonavičiaus atminimą, konferencija pradėta tylos minute bei sugiedotu Vydūno draugijos himnu „Lietuvių giesme“ (aut. Vydūnas). Sveikinimo žodį susirinkusiesiems tarė Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Kazys Žutautas, LR Seimo bei Vydūno draugijos garbės nariai prof. Algimantas Kirkutis ir Dainius Kepenis bei amžinybėn išėjusio doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus našlė Virginija Bagdonavičienė.

Skaitydama pirmąjį konferencijos pranešimą „Dr. Vaclovas Bagdonavičius ir vydūnistikos tyrimai“, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė, prof. humanitarinių mokslų dr. iš Vilniaus Aušra Martišiūtė-Linartienė akcentavo, jog doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus rūpesčiu bei nenuilstamu darbu Vydūnui ir jo dvasiniam palikimui buvo suteikta derama vieta visuomenėje. Savo pranešime „V. Bagdonavičiaus sąsajos su Pagėgių kraštu“ bitėniškė kultūrologė, visuomenininkė, kraštotyrininkė Giedrė Skipitienė šį mokslininką pavadino žmonių žmogumi, rasdavusiu kelią į kiekvieno žmogaus vidinį pasaulį, besirūpinusiu Bitėnų kapinaičių tvarkymu, rašiusiu ne tik apie Vydūną, bet taipogi ir apie kitus šio krašto šviesuolius.

Gausiai autentiškomis fotografijomis iš asmeninio archyvo iliustruotame pranešime vokiečių kalba „Johanas Storostas, vyriausias Vydūno Brolis (Johannes Storost, der älteste Bruder von Vidunas)“ iš Berlyno (Vokietija) atvykusi Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūkė Brita Storost pristatė Storostų giminės genealogiją. Viešnios pranešimą į lietuvių kalbą vertė vilnietis prof. habil. socialinių mokslų dr. Viktoras Justickis, pristatęs ir sekantį – savo – pranešimą tema „Kas yra aisčių dvasinis paveldas?“ (Vydūno ir V. Bagdonavičiaus požiūriu). Svečio teigimu, svarbiausias vydūniškosios išminties šaltinis yra jo begalinė meilė Lietuvai, o svarbiausia Vydūno palikimo dalis – jo mokymas apie tai, koks turi būti žmogus. Šią vydūniškąją žmogaus viziją skleidė ir doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius. Prof. habil. dr. Viktoras Justickis prisiminė, jog būtent doc. dr. V. Bagdonavičiaus raginimu į lietuvių kalbą buvo išverstos ir išleistos jo tėvo – vokiečių kalbininko, profesoriaus Viktoro Falkenhano novelės apie aisčius. Ištrauką iš vienos šių novelių, pavadinimu „Pasaulio sutvėrimas“, skaitė Pagėgių savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Jokšienė.

Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė savo gausiai nuotraukomis praturtintame pranešime „Vaclovas Bagdonavičius ir Vydūno muziejaus įkūrimas Kintuose“ kalbėjo apie Vydūno atminimo įamžinimą Šilutės krašte bei Kintų Vydūno kultūros centro įkūrimo ypatumus. Pakilią konferencijos atmosferą dainomis kūrė pagėgiškiai Kotryna Norkutė, Matas Sragauskas, Gabija Sragauskaitė bei Regina Pilkionienė. Reginai akomponavo Evelina Norkienė.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė, prof. humanitarinių mokslų dr. iš Vilniaus Aušra Martišiūtė-Linartienė pristatė šio instituto išleistą Vydūno raštų tritomį (I, II, III t.) – Vydūno dramaturgijos rinktinę. Pristatydama savo autorinę knygą „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“, etnologė, tautosakininkė, habil. humanitarinių mokslų dr. iš Vilniaus Nijolė Laurinkienė pabrėžė, kad rašant šią knygą buvo gilintasi į baltų mitologijoje vyravusias dangaus ir dangaus kūnų sudievinimo apraiškas. Lietuvos menų ir mokslo asociacijos ,,Vydūno šviesa“ prezidentas, metafizikos mokslų dr. Vilimantas Zablockis iš Klaipėdos pristatė ką tik iš leidyklos atkeliavusią savo išleistą knygą „Įrodyk man…“. Autorius akcentavo, kad gyvybę, dvasią žmogui suteikia būtent kultūra. Knygą „Pitagoro štabas“ (dvi pjesės) pristačiusio ir Pagėgių savivaldybės Vydūno viešajai bibliotekai padovanojusio jos autoriaus – kauniečio ekonomisto, habil. socialinių mokslų dr., prof. Valentino Klevo teigimu, šiame Vydūno gyvenimo filosofijos įkvėptame veikale reiškiama mintis, jog viena didžiausių vertybių yra humanizmas.

Visi pranešimų lektoriai, knygų autoriai bei svečiai pagerbti Vydūno viešosios bibliotekos ir Vydūno draugijos dovanomis. Visi norintieji galėjo įsigyti renginio metu pristatytų leidinių ir čia pat gauti jų autorių/rengėjų autografus. Konferencijos apibendrinimas ir diskusijos apie Vydūno bei doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus veiklą ir nuopelnus pratęstos prie arbatos puodelio.

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė nuoširdžiai dėkoja renginio bičiuliui – Pagėgių savivaldybės kultūros centrui bei informaciniams rėmėjams: laikraščiams „Pamarys“, „Šilokarčema“, „Tauragės kurjeris“.