Vydūno viešosios bibliotekos Piktupėnų filialas organizavo kraštotyrinę popietę „Tai, kas tikra – išlieka amžiams“

Nuotraukų autorė Rasita Liulienė

„Žemė, kurią iš savo protėvių paveldėjom, yra mūsų. Vadinam ją Lietuva ir norim, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapio neišnyktų.

Rašom ir tariam jį kartu su kitais ne mažiau vertais ir garbingais tautų ir valstybių pavadinimais.

Norim, kad ir kiti su pagarba mus ištartų.“

Justinas Marcinkevičius

Knygos ir istorijos mylėtojai dalyvavo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Piktupėnų filialo organizuotoje kraštotyrinėje popietėje-išvažiuojamoje kultūrinėje edukacijoje po Pagėgių krašto kultūros įstaigas „Tai, kas tikra – išlieka amžiams“, skirtoje rašytojo, publicisto, filosofo, kultūros veikėjo Vydūno (tikr. Vilhelmas Storostas) metams, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai bei Pasaulinei spaudos laisvės dienai paminėti. Pasivaikščiojimui po savojo krašto praeities vingius į Bitėnus atvykusius piktupėniškius pasitiko Rambyno regioninio parko vyriausioji specialistė, kultūrologė Giedrė Skipitienė. Pasigėrėjus istorijomis, legendomis bei padavimais apie žaliabarzdį Rambyno kalną, kitu kampu pažvelgus į didžiojo aukuro akmenis, pasigrožėjus iškiliais Nemuno vingiais, susižavėjimo žvilgsniais nuglosčius amžiams susipynusius šimtamečius medžius, patraukta link Bitėnų-Užbičių kapinaičių. „Spindulys esmi begalinės šviesos“ – tokia  rašytojo, filosofo Vydūno sentencija, iškalta ant kapinaičių vartų, pasitiko lankytojus. Šioje amžinos ramybės oazėje, iškilmingoje tyloje, paskendę medžių ir gėlių paunksmėje, ilsisi kraštiečiai, visoje Lietuvoje žinomi šviesuoliai ir jų artimieji. Gerbiama Giedrė papasakojo jautrią istoriją apie vieną iš šių didžiavyrių – 1938 m. tragiškai žuvusį bitėniškį savanorį, gaisrininką, prieškario Lietuvos pasienietį Aleksandrą Žvinakį.

Aplankius kuklią, žaliuojančio lango simbolyje įrėmintą Vydūno kapavietę, ant kapo jau degė žvakelės. Kapinių aplinką tvarkanti moteris pasakė, kad čia nuolatos liepsnelės šviečia… Tądien uždegė žvakutę ir kraštotyrinėje-edukacinėje popietėje dalyvavę kraštiečiai, panorę nors maža dalele prisidėti prie didžio humanisto, švietėjo, Mažosios Lietuvos sūnaus Vydūno, kurio kultūrinis palikimas vertinamas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, šviesaus atminimo pagerbimo. Pasiklausius kultūrologės Giedrės Skipitienės minčių apie šį iškilųjį šviesuolį, dar pavaikščiojus miško takeliais, vedini trapaus dvasinio pakylėjimo jausmo, piktupėniškiai apsilankė Rambyno regioninio parko Lankytojų centre, kuriame apžiūrėta Kintų Vydūno kultūros centro parengta kilnojamoji fotografijos darbų paroda „Vydūno portretai“ bei dalyvauta studijos „Gin-Dia“ (Šiauliai) sukurto dokumentinio filmo „Prisiminimai ir pamąstymai apie Vydūną“ peržiūroje. Juostoje pasakojami pačių artimiausių Vydūno aplinkos žmonių prisiminimai apie šį raštijos ir kultūros veikėją.

Pasilepinus tyru miško oru bei pasimėgavus suneštiniais pietumis, padėkota Pagėgių krašto istorijos žinovei Giedrei Skipitienei ir… išvykta į namus.

„Geriau vieną kartą išgirsti, negu daug kartų važiuoti ir nežinoti tikrosios tiesos. Giedrė Skipitienė – tarsi vaikščiojanti enciklopedija, atvėrusi mums istorijos paslapčių gelmes“, – taip kalbėjo piktupėniškiai pasibaigus šiai kelionei, vedusiai į Pagėgių krašto pažinimą.