Lietuvos farologijos pionierius A. Jurkštas šilutiškiams pristatė pirmąjį išsamų leidinį, dedikuotą Baltijos švyturiams

Nuotraukos Dalios Pupšytės

Minint atkurtos Lietuvos šimtmetį vasario 14 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su farologu, marinistikos, švyturių istorijos tyrinėtoju ir jūrinės kultūros puoselėtoju Aidu Jurkštu. Jis šilutiškiams plačiau pristatė 2017 m. publikuotą knygą „Lietuvos švyturių istorija”. Reikia paminėti, kad tai vienintelė išsami Lietuvoje išleista knyga apie švyturius, gausiai iliustruota fotografijomis, schemomis, brėžiniais, istorine dokumentika, paties autoriaus pieštais piešiniais, stebinanti laivybos ir švyturių istorijos faktų gausa. Pats autorius yra nupiešęs per 1 500 Baltijos jūros švyturių, surengęs apie 30 personalių parodų Lietuvoje ir užsienyje. A. Jurkštas yra  atvirukų rinkinio „Senieji Lietuvos švyturiai“ (2010) bei knygos „Anno 1684. Klaipėdos švyturys. Memel“ (2015) autorius.

Svečias Šilutės bibliotekoje lankėsi ne pirmą kartą. Prieš keletą metų čia buvo surengta ir pristatyta autorinė darbų paroda „500 Baltijos švyturių“. Darbai piešti renkant XVI–XXI a. švyturių istorinę medžiagą, keliaujant, dalyvaujant ekspedicijose po keturias valstybes: Lietuvą, Latviją, Estiją, Kaliningrado sritį Rusijoje.

Dėl savo neįprasto pomėgio A. Jurkštas išmaišė beveik visą Europą, dalį Skandinavijos, keliavo po Azijos šalis ir turi užmojų aplankyti bei išsamiau ištyrinėti Šiaurės ir Pietų Amerikos švyturius. Savo pomėgį domėtis švyturiais jis pavertė gyvenimo būdu ir davė pradžią Lietuvoje minėti Pasaulinę švyturių dieną, kuomet visiems lankytojams suteikiama unikali galimybė paprastai neprieinamus Lietuvos jūrinius švyturius apžiūrėti iš arčiau.

Kaip kolekcionierius, A. Jurkštas  domėjosi viso pasaulio švyturiais, tačiau per keliolika tyrinėjimo metų, sukaupęs daug įvairios medžiagos švyturių tematika, ryžosi išleisti knygą. „Lietuvos švyturių istorija” –  tai išsamus veikalas apie švyturius ir kitus navigacinius objektus, buvusius ir esamus dabartinėje Lietuvos teritorijoje, kur yra išlikę septyni švyturiai: keturi jūriniai švyturiai (Nidos, Juodkrantės, Klaipėdos, Šventosios) bei trys senoviški vidaus vandenyse – Kuršių mariose.

Knyga – solidžios 400 puslapių apimties, sudaryta iš 17 skyrių bei siauresnių poskyrių, kuriuose sugulė farologijos istorinės ištakos, laivybos Europoje ir Baltijos jūroje istorija,  Baltijos jūros švyturių raida, informacija apie navigacinius ženklus, sovietinio režimo aspektai ir kt. Knygos puslapiais galima keliauti Lietuvos pajūrio švyturių keliu nuo Šventosios iki Nidos.

Pamario gyventojams autorius pateikia įdomių faktų apie Ventės rago švyturio istoriją bei prieškario švyturio prižiūrėtoją Miką Posingį. Jis dėl originalaus gyvenimo būdo ir noro žieduoti paukščius tapo geriausiai žinomu Lietuvos švyturių prižiūrėtoju. Knygoje pateikiama Rusnės salos ir Uostadvario švyturio istorija, Atmatos švyturio bei Vilhelmo kanalo vaidmuo navigacijoje.

Galima teigti, kad A. Jurkšto išleista knyga „Lietuvos švyturių istorija“ – tai ypač vertingas, išsamus istorinis leidinys, turintis didelę išliekamąją vertę, skirtas Lietuvos švyturiams įamžinti.

Susitikimo metu knygos autorius užsiminė apie ateities planus. Jis jau mąsto apie kitą darbą. Tai būtų didžiulės apimties leidinys, galbūt net keli tomai, apie Lietuvos vandenų istoriją.

Atsisveikindamas A. Jurkštas padovanojo Šilutės F. Bajoraičio viešajai bibliotekai „Lietuvos švyturių istoriją“. Šilutiškiai, besidomintys marinistikos, švyturių istorijos faktais, autentiškomis švyturių iliustracijomis, šį leidinį galės rasti bibliotekos fonduose.