Vaikų kultūros edukacijos stovyklai pasibaigus

Linos Vasiliauskaitės ir Virginijos Veiverienės nuotraukos

Birželio 20 d. savo veiklą baigė kultūros edukacijos stovykla „Knygos istorija: nuo rašto ištakų iki ekslibriso“, veikusi Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje. Stovykla organizuota įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Šilutės rajono savivaldybės finansuotą projektą. Septynias dienas penkiolika Šilutės krašto vaikų keliavo knygos istorijos takais, gilindamiesi į rašto ir knygos paslaptis, išbandydami ir vystydami savo gabumus kūrybinėse edukacijose, keliaudami, bendraudami, žaisdami ir pokštaudami.

Stovyklos tikslas ir uždaviniai buvo orientuoti Mažosios Lietuvos senosios raštijos ir knygos gimimo ir vystymosi pažinimui, tyrinėjimui.Organizatoriai (Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyrius) edukacijos veiklas suplanavo laikantis nuoseklumo: nuo įvado į rašto ir knygos gimimą, pereinant prie individualios praktinės pažinties su Mažosios Lietuvos knygos ypatumais, specifika, knygininkais, tęsiant knygnešystės reiškinio unikalumo įtvirtinimu bei kūrybinių, meninių gabumų realizavimu, kuriant knygos ženklą – asmeninį ekslibrisą.

Stovyklos atidarymo dieną pasveikinti jaunųjų stovyklautojų, jų tėvelių atvyko Salos etnokultūros ir informacijos centro folkloro ansamblis ,,Sklada“ (vadovė – etnografė Dalia Kubilienė). Edukacinės programos ,,Parbėg laivelis, parneš žuvelę“ metu ansambliečiai supažindino su Pamario kraštu ir jo senąją kultūra: papasakojo apie vyravusius papročius, lietuvininkų dainas, šokius ir žaidimus, netgi pademonstravo liaudyje naudotus muzikos instrumentus. Galimybė pagroti netradiciniais instrumentais, pažaisti daugiau nei prieš pusšimtį metų šiame krašte vyravusius žaidimus vaikų tarpe sukėlė entuziazmo ir džiugesio bangą. Dažnai mąstome ir tvirtiname, kad šiandieniniams vaikams svarbus interaktyvumas, virtualus pasaulis, tuo tarpu tradicijos, papročiai, istorija jų nedomina ir netraukia.Galbūt priežastis slypi mūsų pačių, suaugusiųjų, nuostatose ir elgesyje – per mažai tam skiriame laiko, noro, pastangų.Stovyklos organizatoriams pasisekė – į stovyklą susirinko žingeidūs, kūrybingi, išradingi, kupini netikėčiausių minčių vaikai.Su begaliniu smalsumu, noru pačiam pabandyti, patirti, įveikti, stovyklautojai dalyvavo įvairiose edukacinėse pamokose ir užsiėmimuose. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje kiekvienas pabandė rašyti ant molinių, grifelinių lentelių, stebėjo ir dalyvavo popieriaus gamybos procese, viešojoje bibliotekoje žąsies plunksna gotišku šriftu vingiavo savo vardą, pavardę ir net ilgesnius sakinius. Drąsiausi ryžosi pabandyti skaityti Knygos muziejuje saugomų Mažosios Lietuvos religinių knygų tekstus ir džiūgavo pavykus. Ypatingi potyriai stovyklautojų laukė Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje, kur,naudodamiesi Johano Gutenbergo išradimu, kiekvienas turėjo galimybę iš atskirų literų surinkti tekstus, išbandyti spaustuvės preso galimybes, pasimokyti spausdinti mechaninėmis spausdinimo mašinėlėmis.Stovyklautojai patys pasigamino ir įrišo vieno lanko knygelę, kurią, naudodami senojo knygų dekoro pavyzdžius, patys ir dekoravo.

Bitėnai – vienas iš pagrindinių Lietuvai skirtos lietuviškos spaudos leidybos centrų spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpiu. M. Jankaus spaustuvė Tilžėje bei Bitėnuose tuo metu figūravo tarp daugiausia knygų ir kitokių leidinių išspausdinusių poligrafijos įmonių. Todėl stovyklautojai būtent Bitėnuose pradėjo pažintį su knygnešystės reiškiniu, jo unikalumu, knygnešiais, susipažino su knygomis, kurios buvo draudžiamos ir gabenamos knygnešių į Didžiąją Lietuvą.Stovyklautojai netgi apžiūrėjo autentišką rūsį, kuriame, manoma, M. Jankus laikė knygų sandėlį. Edukacijų nuovargį čia pat sklaidė gaivia vasara alsuojanti Bitėnų gamta, tad vaikams dar užteko jėgų varžytis surandant meno kūrinius Mažosios Lietuvos paveikslų sode, aplankyti Bitėnų kapinaites ir pagerbti knygininkų M. Jankaus, Vydūno, kitų Mažosios Lietuvos didžiavyrių Amžino poilsio vietą ir netgi įveikti180laipteliųnuo Rambyno kalno į Nemuno slėnį ir atgal.

Kelionė knygnešių keliais buvo pratęsta,surengiant išvyką į Didžiąją Lietuvą – Žemaičių Naumiestį ir Švėkšną. Žemaičių Naumiesčio bibliotekoje stovyklautojai dalyvavo edukacijoje „Knygnešių kelias interaktyvioje erdvėje“ su žinių viktorina, pabandė rašyti „graždanka“ sovietinio laikotarpio plunksnakočiais, netgi galėjo paliesti knygnešio apdarus. Dar daugiau apie knygnešystę vaikams papasakojo pažintinę ekskursiją Švėkšnoje surengusi šio krašto žinovė Ona Norkutė.

Vaikų kelionę knygos istorijos takais vainikavo ekslibriso mokyklėlė „Grafikos kūrimo studija“, kurioje kiekvienas pasigamino savo asmeninį knygos ženklą, jame talpindami savo pomėgius, norus ar svajones.

„Norėčiau, kad stovykla vyktų ir kitais metais… Nemaniau, kad ji bus tokia gera… Norėčiau, kad stovykla vyktų ne septynias dienas, bet, galbūt, penkiolika… Jei stovykla vyks ir kitais metais, būtinai dalyvausiu…“ – taip vaikai įvertino stovyklos veiklą jai pasibaigus…