Seimūnas A.S. Nausėda vis dar pažindinasi su problemomis ir darbo Seime specifika

Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Šiandien Šilutės r. savivaldybės mažojoje posėdžių salėje įvyko pirmoji mūsų krašte išrinkto Seimo nario Stasio Alfredo Nausėdos spaudos konferencija, kurioje jis pripažino, jog dar tik pažindinasi su darbo Seime specifika ir didelių darbų nuveikti nespėjo, esą, per mažai praėjo laiko po rinkimų.

A.S. Nausėda paaiškino, kodėl pats paskutinę minutę atsiėmė savo pasiūlymą skirti iš šalies kitų metų biudžeto 750 tūkst. eurų estakados kelyje į Rusnę projektavimui ir statybai. Taip pasielgė, kad galėtų po pusmečio vėl teikti kitą pasiūlymą. Jei to nebūtų padaręs, šis pasiūlymas būtų buvęs atmestas kartu su kitais (iš 124 pateiktų pasiūlymų tuomet buvo atmesta 121 – red. pastaba) ir būtų buvęs užkirstas kelias teikti pakartotinį pasiūlymą. „Kai kurie ir kolegos išmetė tokius pareiškimus, kad vos nesužlugdžiau to dalyko. Taip neįvyko ir tikrai neįvyks. Teko kalbėtis su Kelių direkcijos vadovu, aišku mane terminai truputėlį netenkina, kad 2019 metais pradėti estakados statybą. Poveikio aplinkai vertinimas yra atliktas, reikėtų skelbti projektavimo konkursą šiemet. Aš nenoriu būti pažaduku, bet kad tuo klausimu dirbsiu, tai tikrai. Su Kelių direkcijos vadovu ir su Susisiekimo ministru perkalbėsim ir matomai, kad stengsimės tuos terminus mažinti. Būtų labai gražu valstybės šimtmečiui, 2018 metais pradėti statyti estakadą.“ – tikino A.S. Nausėda.

Vardindamas esamas problemas Seimo narys pabrėžė žemės nuomą, melioraciją ir potvynius. Dirbdamas Seime jis darbuojasi Kaimo reikalų komitete, kuriame pastebėjo, kad ankstesnės kadencijos seimūnai šio komiteto darbą buvo palenkę nuo žemės ūkio link verslo. Kaip žinia, ūkininkai nuomojasi žemę, bet jos įsigyti negali. Laukus jie aptvarko, šalina kelmus, atlieka melioracijos ir kitus darbus, o po keletos metų ta žemė atitenka kokiam verslininkui, kuris palaukęs, kol tas ūkininkas sutvarkys laukus, su žemės gražinimo išvadomis ją pasiima. Tokiu būdu ūkininkai patiria skriaudą. Ateityje bus taip – keletą metų ūkininkavęs nuomojamoje žemėje ūkininkas turės pirmumą tą žemę ir įsigyti. Tokią tvarką žadama įgyvendinti nuo liepos 1 dienos.

Kitas aktualus klausimas yra potvyniai. Mūsų krašto upės yra išseklėjusios. A.S. Nausėda kalbėjosi su Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika, tame pokalbyje dalyvavo ir Bronius Ropė, kuris Nausėdai pritarė, jog upės turi būti prižiūrimos ir gilinamos. Eilę metų nebedirba žemsiurbės, upių vagos užsinešusios, nebeprateka reikiamas kiekis vandens, o nedideli kiekiai kritulių tuoj pat sukelia potvynius, kurie jau tampa vis dažnesni. Taip pat nebekyla neršti ir žuvys, jos išneršia Kuršių mariose. Ir pati laivyba darosi vis sudėtingesnė.

Kitas klausimas – vandenų užterštumas. Dabar galioja nutarimas, kad šalia upės nuvirtusių ir pūvančių medžių šalinti negalima, tuo pačiu yra įvardijama, kad Kuršių marių vanduo yra labai užterštas sakant, esą, tai dėl žemės ūkio veiklos. Pastaroji, pasak Seimo nario, Lietuvoje yra mažiausia iš visos Europos sąjungos. Europoje vidutinis galvijų skaičius vienam hektarui yra 1,7, kai Lietuvoje jis yra 0,35 didžiausias, o kai kuriuose rajonuose nesiekia ir 0,1, todėl A.S. Nausėda mano, kad tie priekaištai yra nepagrįsti.

Nagrinėjant šias problemas A.S. Nausėdai kilo idėja siūlyti kovo mėnesį organizuoti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto išvažiuojamąjį posėdį Šilutėje. Į šį posėdį norima pasitelkti mokslo akademijos mokslininkus.

Seimo narys tikisi sulaukti iš verslininkų žinių apie esamas problemas ir pasiūlymų kaip jas spręsti.