„Rudeniniai skaitiniai“ su Doloresa Kazragyte

Nuotraukos Dalios Pupšytės

Spalio 8 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko renginys – „Rudeniniai skaitiniai“ su aktore, knygų autore Doloresa Kazragyte. Ji diskutavoapie mažus kasdienybės stebuklus, pristatė savo kūrybą, skaitė ištraukas, pasidalino scenine patirtimi, apmąstymais apie būtį, gyvenimo prasmę, atliko vaidybines miniatiūras, įkūnydama šmaikščius personažus. Susitikimo metu pristatyta prieš keletą dienų antrą kartą leidyklos Tytoalba“ išleista knyga „Kasdienybės rožinis“, kuri suverta iš kasdienybės stebėjimų, tarsi rožinio karoliukų. Graudūs ir gyvenimiškos išminties kupini jos kasdienybės aprašymai – tarsi langai į aplink mus esančių žmonių gyvenimus. Aprašyti portretai, situacijos iškyla iš kelionėse sutiktų žmonių ar tiesiog pastebėjimų vaikštant po Kauno ąžuolyną Žaliakalnyje.

Šilutiškius savo nuoširdumu ir atvirumu užbūrusi D. Kazragytėyra publikavusi ne vieną knygą: “… be pabaigos“ (2015), „Raudoni sandaliukai“ (2012), „Ramybės nerimas“ (2010), „Lengvi vienatvės atodūsiai“ (2007), tačiau knygų autorė kukli, savęs rašytoja netituluoja. Ji atvirauja:  „Nesu rašytoja, nes nerašau nei romanų, nei detektyvų, net negalėčiau savo kūrinių pavadinti esė, tiesiog tai įvairios istorijos, kartais dramatiškos, kartais linksmos“.

Mėgstamiausi ir dažniausiai cituojami D. Kazragytės autoriai yra prancūzųpilotas, humanistas ir rašytojas, „Mažojo princo“ autoriusAntuanas de Sent Egziuperi ir amerikiečių rašytojas, filosofas, publicistas, aviatorius, bestselerio „Džonatanas LivingstonasŽuvėdra“ autorius Ričardas Bachas.

Aktorė gimė Jaroslavlio srityje, vakarų Rusijoje, vaikystę praleido mamos gimtinėje Mosėdyje. Gyveno Telšiuose. 1960–1964 m. mokėsi J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje. 1963–1967 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1967–1969 m. – Nacionalinio dramos teatro aktorė, nuo 1969 m. – Kauno dramos teatro aktorė. Pripažinta geriausia sezono moters vaidmens atlikėja už Teklės vaidmenį. D. Karagytės teatrinė veikla įvertinta prizais festivaliuose už Rucos vaidmenį spektaklyje „Mūsų jaunystės paukščiai“, Marės vaidmenį spektaklyje „Svarbiausia repeticija“, Liubos vaidmenį spektaklyje „Paskutinieji“, Uršulės vaidmenį spektaklyje „Didysis geismas“.

D.Kazragytė rašo apie save ir kiekvieną: apie Evangelijos mažutėlius, apie tuos, kurie šiame gyvenime yra tarsi nematomi ir kantriai neša rūpesčių naštą, bet kurių, kaip pažadėta, bus Dangaus Karalystė. Aktorės žvilgsnis kupinas atjautimo ir nuoširdumo. Ji pastebi ne tik šviesiuosius, bet ir tamsiuosius gyvenimo personažus, tačiau jų nesmerkia.Matydama blogį, ji iš visų jėgų mokosi ir mus moko suprasti, atjausti ir pamilti pasaulį su jo „aukštosiomis akimirkomis“ ir nusivylimo, bejėgystės gelmėmis, su pykčiu, nejautra ir kantrybe, nuolankumu, liūdesiu bei vidine šviesa. Gyvenime visko tiek daug ir visos tos akimirkos sugula į knygą, kuri kiekvienam gali tapti paguoda ir atrama. Autorė teigia: „Viskas mums, viskas mumyse. Tik, deja, ne po lygiai dalyta. Ir nieko čia nepakeisi. Nepražiopsokime. Išmokime pamatyti ir pasiimti, kas duota. Ir negriebti to, kas nepriklauso. Ir gyvenkime. Švelnieji, liūdnieji, gerieji! Gyvenkite!“