Sugriežtinta skalūnų dujų ir naftos žvalgyba ir gavyba

Nuotrauka Am.lt

Pirmadienį Aplinkos ministerijoje vykusiame angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso komisijos posėdyje priimtas sprendimas rekomenduoti Vyriausybei išduoti leidimą UAB „Chevron Exploration & Production Lietuva“ naudoti tradicinių ir išsklaidytųjų angliavandenilių išteklius Šilutės-Tauragės plote.

„Šiandien komisija rekomendavo Vyriausybei pripažinti „Chevron Exploration & Production Lietuva“ nugalėtoja. Kitokį sprendimą priimti esamoje situacijoje teisiškai nebuvo įmanoma. Bet didesnė naujiena yra kita – šiandien sugriežtinome aplinkosauginius reikalavimus skalūninių dujų ir naftos paieškų ir gavybos darbams. Galima sakyti, kad tapome pirmąja Europos Sąjungos valstybe, kurioje aiškiai, tiksliai ir griežtai užtikrinome saugų angliavandenilių išteklių eksploatavimą. Galiu tik pridurti, kad Europos Parlamentas dar tik svarsto priimti tokius sprendimus, o mes jau priėmėme“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Priėmus Žemės gelmių įstatymo pataisas,susijusias su netradicinių angliavandenilių žvalgyba ir gavyba, Aplinkos ministerija parengė poįstatyminius teisės aktų projektus, kuriais tokios veiklos vykdymui numatomi griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai.

Vykdant skalūnų dujų ar naftos žvalgybą ir gavybą,privalomas Kompleksinis monitoringas – oro, požeminio ir paviršinio vandens, žemės gelmių stebėsena. Monitoringo metu giluminiais gręžiniais bus stebima požeminio vandens išteklių būklė, tikrinama kastinių šulinių vandens kokybė 5 km atstumu nuo gręžinio aikštelės. Vykdant hidraulinio ardymo darbus taip pat bus reikalaujama stebėti žemės gelmių seisminį aktyvumą.

Prieš pradedant žvalgybos darbus, veiklą vykdanti įmonė turės pranešti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams, Lietuvos geologijos tarnybai, Visuomenės sveikatos centrui apskrityje, Radiacinės saugos centrui apie chemines medžiagas ir tikslią jų sudėtį bei kiekį.

Susidariusios kasybos pramonės atliekos (hidraulinis ardymo skystis, gręžinio kirtavietės šlamas) turės būti tvarkomos pagal ES Kasybos pramonės atliekų tvarkymo direktyvą, kuri yra perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę.

Angliavandenilių išteklių projekte privaloma numatyti pažeistos žemės rekultivavimą ir kitų aplinkos elementų atkūrimą, priemones žmonių sveikatai ir saugumui užtikrinti, apsaugoti požeminio vandens telkinius, numatyti kasybos pramonės ir gamtinės kilmės radioaktyvių atliekų tvarkymo būdus.

Pagal naują Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakciją netradicinių angliavandenilių išteklių žvalgybos ir gavybos procesui privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Vadinasi, jau pasiruošimo žvalgybos darbams stadijoje visuomenė galės susipažinti ir teikti savo pastabas dėl planuojamos ūkinės veiklos. Esant neigiamam sprendimui, jokia veikla negalės būti vykdoma.