Bibliotekoje vyks Dalios Kirkutienės kūrybos vakaras „Tarp tapybos ir literatūros“

Nuotrauka Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos

Kovo 14 d. 17.00 val. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyks Dalios Kirkutienės novelių romano „Eilėje prie laimės“ pristatymas ir tapybos parodos atidarymas, dalyvaujant autorei.

Dalia Kirkutienė užaugo Kulautuvoje, nuostabių pušynų ir panemunės pievų apsuptyje. Vilniaus dailės institute, dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje, įgijusi tekstilininkės specialybę pradėjo tapyti ant šilko, modeliuoti drabužius. Prieš penkiolika metų su šeima apsigyveno Klaipėdoje. Čia ėmėsi aliejinės tapybos drobėje, buvo priimta į Lietuvos dailininkų sąjungą. Paveikslus ji „audžia“ teptuku, kvadratėlis po kvadratėlio dėliodama savo gyvenimo spalvas. Kūrybinės patirties sėmėsi išbandydama save daugelyje meno sričių: kūrė audinius, papuošalus, reklamas, interjerus, tapė ant šilko bei freskas, modeliavo drabužius, kūrė floristikos darbus.

Nuo vaikystės Dalia svajojo ir kūrė istorijas, bet visos jos liko galvoje arba sugulė į dienoraščius. Knygoje „Eilėje prie laimės“ – keturios novelės – keturių moterų gyvenimo atkarpos. Aina, Elena, Sofija ir Adelė susitinka eilėje prie laimės. Giliai širdyje jos gyvena laukimu. Tačiau keliaudamos per savo dienas, pripildytas ne vien tylos, bet ir dūzgiančių minčių, pamažėle suvokia, kad laimės nereikia laukti – reikia gyventi ir būti laimingoms dabar. Šios novelės gimė netikėtai, pasak autorės, tiesiog apsigyveno joje – teliko užrašyti.

,,Sėdžiu prie upės. Žiūriu į kitą jos krantą. Kaip ten gyvena žmonės? Ar jiems taip pat liūdna, ar taip pat linksma? Ar ir jie susimąsto, dėl ko gyvena? Kokį atsakymą randa? Ar ir jiems atrodo, kad kiekviena akimirka prasminga?“ („Eilėje prie laimės“, p. 113)

Savito braižo tapytoja Dalia Kirkutienė tikrai negalėtų skųstis kūrybinės veiklos stiliumi. Klaipėdietei menininkei teko save išbandyti ne vienoje srityje – pradedant skarelių dekoravimu ir baigiant puokščių komponavimu. Vis dėlto, tai, kad moteris pasiryžo išleisti savo grožinės kūrybos knygą, tapo netikėtumu ne vienam jos bičiuliui. Jau mokykloje vien laisvos tematikos rašinius rinkdavusis ir aukščiausių įvertinimų sulaukdavusi Dalia prisipažino, jog galbūt tiesiog dabar atėjo metas kažką pasakyti.

„Konkurencija tarp tapybos ir literatūros yra didelė, nes kai tapau, aš negaliu rašyti, ir priešingai. Bet rašant net saldu pasidarė. Pradėjau nuo romano, kurį užmečiau, jis man buvo mankšta, o paskui staiga užplūdo vaizdiniai. Rašydama jaučiausi kaip apsėsta“, – sako menininkė Dalia Kirkutienė.

„Manau, jei skaitydamas knygą randi nors vieną sakinį, kurį gali pritaikyti sau, savo gyvenimui, savo mąstymui, kuris tave įkvepia, knyga jau yra gera. Tikiuosi, kad kas nors tai suras ir mano kūryboje“.