Žemaitiškų papročių popietė „Ei, žemaiti“
Autorius: Virginija Langienė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Gardamo filialo bibliotekininkė
Rubrikose: Įvairenybės
Nuotraukos Virginijos Langienės
Balandžio 10 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Gardamo filiale vyko žemaitiškų papročių popietė „Ei, žemaiti“, skirta Velykų papročius. Renginyje dalyvavo Žemaičių Naumiesčio etnokultūros centro Degučių kaimo folkloro kolektyvas „Pilutė“ (vad. Adma Baltutienė).
Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus paskelbė Žemaitijos metais. Šiais metais sukanka 800 metų, kai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Žemaitijos vardas (lot. Samogitia). Degučių kaimo folkloro kolektyvas „Pilutė“, gyvuojantis jau 20 metų, kūrinius atlieka žemaičių tarme. Popietės metu kolektyvo vadovė Adma Baltutienė papasakojo apie žemaičių papročius ir tradicijas, būdingas žemaičiams. Žemaičiai – tie žmonės, kurie geriausiai išlaikė savo papročius, net dabar apsilankius Žemaitijoje dažnai galima išgirsti žemaičių tarmę. Kalbiniu požiūriu Žemaitija skirstoma į tris dalis: šiaurės, vakarų ir pietų, o gyventojai, priklausomai nuo to, kaip ištaria dvibalsius uo ir ie, skirstomi į dounininkus, donininkus ir dūnininkus.
Artėja Velykos, Didžioji savaitė, pasiruošimas šventėms. Būtent apie šio laikotarpio žemaičių papročius papasakojo A. Baltutienė: kaip žmonės ruošdavosi šventei, kaip ją švęsdavo. Velykos – tai šeimos šventė, kurią švęsti rinkdavosi patys artimiausi žmonės. O kokia šventė be žemaitiškų dainų, būdingų Velykų laikotarpiui. Šių dainų, atliekamų Degučių kaimo folkloro kolektyvo „Pilutė“, turėjo galimybę pasiklausyti visi susirinkusieji.
Renginio metu pasisakė ir Gardamo kunigas Antanas Gylys. Jo gimtinė – Plateliai. Popietės dalyviai išgirdo to krašto žemaitišką tartį.
O kokiam etnografiniam Lietuvos regionui priskiriamas Gardamas? Tai yra Žemaitijos paribys, tad renginio metu girdėti pasakojimai ir dainos gardamiškiams buvo labai artimi.
-
- Nuotraukos Virginijos Langienės
Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba pradeda naują kadenciją Balandžio 17 d. vyko pirmasis naujos kadencijos Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdis. Į ją deleguoti » Daugiau
Šiuolaikinis spektaklis jaunimui apie gyvenimo kelio paieškas Pirmadienį Šilutės kultūros ir pramogų centre gimnazistai po pamokų žiūrėjo pagal švedų rašytojo Matso Wahlio romaną sukurtą spektaklį „Įsilaužėlis“. » Daugiau
Žemaitiškų papročių popietė „Ei, žemaiti“ Balandžio 10 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Gardamo filiale vyko žemaitiškų papročių popietė „Ei, žemaiti“, skirta Velykų » Daugiau
Žodžio varžytuvės Pašyšių bibliotekoje Balandžio 2-oji – žymiojo danų pasakininko Hanso Kristiano Anderseno gimimo diena, kuri nuo 1967 m. pasaulyje minima ir » Daugiau
Atvira diskusija su politologais Linu Kojala ir Vladimiru Laučiumi apie Europos ir pasaulio politikos aktualijas Kovo 29 dieną, minint Lietuvos įstojimo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) 15-ąsias metines, Šilutės F. Bajoraičio viešojoje » Daugiau
Vargonų muzikos koncertas Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje Sekmadienio pavakarę Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje skambėjo vargonų muzika. Vargonų muzikos kelionė, prasidėjusi kovo 21 dieną Vilniuje, per » Daugiau
Sugrįžusi namo… „Sveika sugrįžusi namo“, – taip jaukią kovo 15-osios popietę Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Pašyšių filiale pasitikta kraštietė » Daugiau
Karpiniuose – meilė Lietuvai Kovo 12 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filiale vyko tautodailininkės Rūtos Emigart Čiuželienės karpinių parodos » Daugiau
Lumpėnų filiale – pavasaris, atnešęs ne vieną šventę lumpėniškiams Saulei vis aiškiau raizgant dangų ir mūsų širdys su viltimi laukia pavasario – poezijos šauklio. Pagėgių savivaldybės Vydūno » Daugiau
Etninės kultūros konkursas „Trtamtatulis 2019“ Kovo 1 dieną Šilutės H. Šojaus dvare jau trečią kartą vyko vaikų ir mokinių – lietuvių liaudies kūrybos » Daugiau
Parašykite komentarą