Žemaitiškų papročių popietė „Ei, žemaiti“
Autorius: Virginija Langienė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Gardamo filialo bibliotekininkė
Rubrikose: Įvairenybės
Nuotraukos Virginijos Langienės
Balandžio 10 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Gardamo filiale vyko žemaitiškų papročių popietė „Ei, žemaiti“, skirta Velykų papročius. Renginyje dalyvavo Žemaičių Naumiesčio etnokultūros centro Degučių kaimo folkloro kolektyvas „Pilutė“ (vad. Adma Baltutienė).
Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus paskelbė Žemaitijos metais. Šiais metais sukanka 800 metų, kai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Žemaitijos vardas (lot. Samogitia). Degučių kaimo folkloro kolektyvas „Pilutė“, gyvuojantis jau 20 metų, kūrinius atlieka žemaičių tarme. Popietės metu kolektyvo vadovė Adma Baltutienė papasakojo apie žemaičių papročius ir tradicijas, būdingas žemaičiams. Žemaičiai – tie žmonės, kurie geriausiai išlaikė savo papročius, net dabar apsilankius Žemaitijoje dažnai galima išgirsti žemaičių tarmę. Kalbiniu požiūriu Žemaitija skirstoma į tris dalis: šiaurės, vakarų ir pietų, o gyventojai, priklausomai nuo to, kaip ištaria dvibalsius uo ir ie, skirstomi į dounininkus, donininkus ir dūnininkus.
Artėja Velykos, Didžioji savaitė, pasiruošimas šventėms. Būtent apie šio laikotarpio žemaičių papročius papasakojo A. Baltutienė: kaip žmonės ruošdavosi šventei, kaip ją švęsdavo. Velykos – tai šeimos šventė, kurią švęsti rinkdavosi patys artimiausi žmonės. O kokia šventė be žemaitiškų dainų, būdingų Velykų laikotarpiui. Šių dainų, atliekamų Degučių kaimo folkloro kolektyvo „Pilutė“, turėjo galimybę pasiklausyti visi susirinkusieji.
Renginio metu pasisakė ir Gardamo kunigas Antanas Gylys. Jo gimtinė – Plateliai. Popietės dalyviai išgirdo to krašto žemaitišką tartį.
O kokiam etnografiniam Lietuvos regionui priskiriamas Gardamas? Tai yra Žemaitijos paribys, tad renginio metu girdėti pasakojimai ir dainos gardamiškiams buvo labai artimi.
-
- Nuotraukos Virginijos Langienės
Finansuotas bibliotekininkų projektas „Literatūriniai dialogai kitaip“ Biblioteka – knygų ir žinių namai. Čia dirbančių specialistų užduotis – bibliotekos lankytojus ir svečius supažindinti su įvairiu » Daugiau
Hugo Šojaus muziejaus projektai Šilutės Hugo Šojaus muziejus 2020 m. jau vykdo penkis Lietuvos kultūros tarybos ir Kultūros paveldo departamento finansuojamus projektus » Daugiau
Kintuose vėl skambėjo muzika Šeštadienio vakarą į Kintų didžiąją bažnyčią rinkosi muzikos mylėtojai iš viso rajono. Vakaro metu skambėjo Anatolijaus Šenderovo, Cesar » Daugiau
Apie giedrą ir dar kai ką TAU literatams šią vasarą pasisekė – atšventėme net du gražius savo kolegų jubiliejinius gimtadienius. Paskutinįjį pradėjome su Kintų » Daugiau
Dailininkai piešė Šilutės gatvėse Liepos 13-19 dienomis Šilutėje vyko dailės pleneras. Praeiviai galėjo stebėti gatvėje piešiančius menininkus. Idėja surengti plenerą, skirtą Šilutės » Daugiau
Muzikos vakaras Kintų didžiojoje bažnyčioje Kintų muzikos festivalis, prasidėjęs Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje, tęsiasi. Penktadienio vakarą muzikos mėgėjai buvo vėl pakviesti į Naujų » Daugiau
Šilutės bibliotekininkai su interaktyviais kubais lankėsi Klaipėdoje Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkai liepos 10 dieną Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos kolegų kvietimu » Daugiau
Piktupėniškiai mokėsi kūrybos ir meno paslapčių Birželio 30 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Piktupėnų filiale suorganizuota kūrybinė-edukacinė popietė „Kur veda mintys svajoklės..?“, skirta Tautodailės » Daugiau
„Šviesos kampelis“, sužibęs Lumpėnuose Taip jau sutapo, kad šalyje šiemet minimą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Lumpėnų filialas » Daugiau
Pagėgiuose vyko pleneras „Kultūros ženklai mažojoje skulptūroje“ Birželio 25 d. Pagėgių miesto stadione vyko Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos įgyvendinamo projekto „Vydūnas: atminties ženklai Pagėgiuose“, » Daugiau
Parašykite komentarą