Vanduo ne tik gaivi pramoga

Skęstančiųjų pagausėjo ypač karštomis dienomis. Nuotraukos Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos

Sinoptikams užfiksavus rekordinius karščius šią vasarą prie ežerų, upių bei kitų vandens telkinių plūsta atsivėsinti trokštantys vaikai ir suaugusieji. Vanduo – puiki pramoga ir poilsis, tačiau jame slypi daug pavojų, ypač deramai neprižiūrimiems vaikams.

Skęstančiųjų pagausėjo ypač karštomis dienomis – statistikos duomeninis, šiais metai Tauragės apskrityje nelaimės vandenyje registruojamos beveik kasdien, o nuskendusių – net 8 asmenys. Skaudžiausia netektis – liepos mėnesį, kaip Nemune žvejodami nuskendo du broliai.

Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnai nori priminti priežastis ir kaip galima išvengti skaudžių nelaimių vandenyje.

Visų pirma, vandens telkinyje vaikus turi prižiūrėti suaugusieji. Mažų vaikų negalima palikti vienų nei vonioje, nei vaikams skirtame baseinėlyje. Klaidinga manyti, kad ir išmokęs plaukti vaikas vandenyje bus visiškai saugus. Galimas grėsmes galima įvardinti, kai žmogus būna per daug pavargęs, per šaltas vanduo, nuplaukiama toli nuo kranto ir kt.

Nesaugu maudytis nežinomame vandens telkinyje, nes nežinomas dugno nuolydis, gylis, dugne esančios duobės, gulintys akmenys, styrančios medžių šakos. Ežeras ar tvenkinys prie kranto gali būti seklus, bet toliau staiga gilėti. Vandens telkinio dugnas gali būti nelygus, ant jo gali būti šiukšlių, stiklo šukių, šakų, akmenų.

Maudantis upėje, gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant link kranto. Maudantis gali netikėtai sutraukti mėšlungis. Tokiu atveju pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros. Jei mėšlungis stipriai sutraukė ir skausmas gana didelis, o koja pati neištiesia, reikia mėginti ją ištiesinti rankomis – siūloma trinti ir gnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėja.

Netikėtai įkritęs į vandenį, žmogus patiria šoką ir laikinai negali savęs kontroliuoti. Dėl to galima ir nuskęsti. Kad taip neatsitiktų, reikia sulaikyti kvėpavimą ir pirštais užspausti nosį. Jei taip atsitiko netoli nuo kranto, galima pamėginti kojomis pasiekti krantą. Jeigu į vandenį gilioje vietoje įkrito nemokantis plaukti žmogus, viskas, ką galima padaryti – tai mėginti kuo ilgiau išsilaikyti vandenyje.

Jeigu skęstantysis yra netoli kranto, galima jam mesti gelbėjimo ratą, lazdą ar virvę. Jei šalia valtis, o jūs tikrai mokate gerai plaukti,galima skęstantįjį per valties galą bandyti įtraukti į valtį. Reikia įsidėmėti, kad gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris žino, kaip gelbėti ir moka tai daryti!

Pagrindinės taisyklės norint išvengti pavojų vandenyje:

• Niekada neplaukite į ežerą audros metu ar naktį;
• Neplaukite vienas;
• Plaukite tik saugiose vietose;
• Žinokite, koks vandens telkinio gylis ir kokios vandens telkinio ypatybės;
• Nesimaudykite iškart po valgio;
• Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite;
• Maudantis negalima kramtyti gumos ar valgyti;
• Dažniausiai tarp skęstančiųjų būna neblaivūs asmenys..

Nepamirškite, pamačius skęstant žmogų, reikia atkreipti aplinkinių dėmesį: šaukti, kviesti ugniagesius gelbėtojus Bendruoju pagalbos telefonu 112!!!

Saugios likusios vasaros!