„…tu čia esi, esi tu čia baltai baltai pražydus gėlėmis“

Nuotraukos Birutės Morkevičienės

Praėjusio ketvirtadienio vakarą Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su šilutiškiu muzikos mokytoju Rimantu Stankevičiumi. Proga susitikimui atsirado po to, kai neseniai buvo išleistas Rimanto albumas „Prisilietimas“, kuriame puikuojasi autoriaus fotografijos ir spausdinama aštuoniolika eilėraščių. Knyga skirta mamos Salomėjos Marijos Stankevičienės atminimui. Susirinkusieji negalėjo atitraukti akių nuo Rimanto jau prieš keletą metų aliejiniais dažais tapytų paveikslų su gėlėmis, kuriuos įrėmino autorius paties pasigamintuose rėmuose. Muzikavo Rimantas ir vaikai, prisiminimais dalijosi artimiausi žmonės.

Apie parodos ir knygos autorių

Atėjusieji į renginį vartė naujosios R.Stankevičiaus knygos puslapius. Tarp visų nuotraukų ne tiek daug pavasariškų vaizdų, tad nejučia akis traukė pamerktos žydinčių vyšnių šakelės.

Susitikimo pradžioje smuiku grojo pats vakaro kaltininkas R.Stankevičius. Vakaro vedėja Rita Vanagienė trumpai papasakojo apie knygos ir parodos autorių: „Rimantas su mama ir broliu į Šilutę atvyko iš Vilkijos. Baigęs meno mokyklą Šilutėje, toliau muzikos mokėsi Stasio Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje, studijavo Vilniaus muzikos akademijoje, o vėliau Klaipėdoje įgijo muzikos edukologijos magistro laipsnį. Šiuo metu dirba Šilutės meno mokykloje muzikos mokytoju. Rimantas yra tas žmogus, kuris moka stebėti pasaulį, kuris stebisi pasauliu. Laisvalaikiu fotografuoja, tapo, rašo eiles“.

Apie save ir savo knygą R.Stankevičius nedaugžodžiavo. Pirmiausia pasidžiaugė atėjusiu pavasariu, artėjančia Motinos diena ir pasveikino mamas su jų švente. „Mamos netektis – skaudžiausia, ką mes galime patirti. Kai jos netenkame, labai ilgimės. Mama skleidė šilumą, buvo labai dvasingas žmogus“, – kalbėjo knygos autorius. Papasakojo, kad knygoje yra 144 puslapiai, aštuoniolika eilėraščių, kad nuotraukos atitinka eilėraščių turinį ir nuotaiką. „Pirmasis eilėraščius pamatė ir perskaitė Algirdas Navickas. Labai bijojau kritikos, bet jos didelės nebuvo, sudėliojo kablelius, ištaisė klaidas (juokiasi). Dar juos labai tolerantiškai perskaitė, eilutes sudėliojo Skirmantė Galvydė. Taip atsirado „sustyguoti“ mano eilėraščiai. Knygą maketavo „Šarūno reklama“, maketuotojas Laurynas Ašmontas, o spausdino UAB „BALTO print“, – pasakojo R.Stankevičius ir perskaitė du eilėraščius.

Ką papasakojo knygos redaktoriai

Algirdas Navickas paatviravo, kad su Rimantu yra kaimynai, susitinka beveik kiekvieną dieną, tačiau, pasirodo, kiek daug nežino apie šį kuklų žmogų: „Be to, kad groja smuiku ir yra muzikos mokytojas, Rimantas rašo eiles, fotografuoja, dar yra puikus sodininkas. Kad tapo, sužinojau tik šiandien“. Pajuokavo, kad darbas nebuvo lengvas, kad geriau šimtą mokinių rašinių ištaisytų. „Rimanto eilėraščiai prašosi skaitomi: be galo jautrūs, be galo nuoširdūs, atviri. Kas tai? Jis rašydamas pasako viską, kad viskas visiems būtų aišku. Juos be galo smagu skaityti, ypač kai šalia tokios gražios fotografijos. Pasigedau potekstės, tačiau gražių metaforų taip pat netrūksta“, – tęsė mintį knygos redaktorius ir pasidalijo mintimis apie tai, kad šiandieniniuose laikraščiuose mažai pozityvios medžiagos, pakvietė netylėti, patiems rašyti apie gražius dalykus.

Tęsdama A.Navicko išsakytas mintis, Skirmantė Galvydė pasidžiaugė, kad nieko taisyti nereikėjo: „Skaičiau nežinodama, kieno tie eilėraščiai. Užbūrė lygi graži eilėraščių melodija, iš jų sklindantis atvirumas, netekties skausmas ir ilgesys, kviečiantis juos skaityti ir žavėtis. Jausmai šviesūs, ilgesys viltingas, na o pauzes kiekvienas gali susidėlioti savaip“. Jausmingai perskaitė eilėraštį „Ieškosiu tavęs“.

Apie Rimanto mamą

Po švelniai nuskambėjusios Rimanto atliekamos melodijos Rita Vanagienė papasakojo, kad Rimanto mama Salomėja buvo labai šviesus žmogus, aktyviai dalyvavo Šilutės moterų katalikių draugijos veikloje ir pakvietė pasisakyti šios draugijos nares Albiną Gečienę ir Kristiną Šveikauskienę.

Ponia Albina papasakojo, kad Rimanto mama Salomėja buvo labai darbšti, kad visas įkvėpdavo, kad nuo pat draugijos įkūrimo pradžios buvo metraštininkė. „O apie Rimantą galiu pasakyti, kad buvo mamai geras sūnus, ir vairuotojas, visur ją nuveždavo, kur tik reikėdavo“, – ir pakvietė pažiūrėti atneštų albumų.

Aktyvi visų Šilutėje vykstančių renginių dalyvė Kristina Šveikauskienė pasidžiaugė albume spausdinamomis nuotraukomis ir eilėmis : „Žemė vaizduojama iš aukštai, žemė juoda, pievos, žiemos kelias, rodantis sustingusį  laiką… Tai gamta, supanti mus visus ir įkvepianti. Prasmingi eilėraščiai. „Yra čia, žemėje, pradžia, o danguje jau pabaigos nėra. Yra šventa, stebuklinga, kai žmogus tai suvokia“, –  užbaigė savo pasisakymą K.Šveikauskienė.

Viskas turi tęsinį

Susitikimo vinis buvo klasės draugės Laimos Giržadienės ir Rimanto muzikos mokytojos Vidos Liudienės dalyvavimas vakare kartu su mokiniais. Žygimanto Augusto ir Medos Siliūtės atliekama daina „Raudoni vakarai“, tarsi nukėlė į praeitį, kai Rimantas dar buvo mokinys. Mokytoja V.Liudienė prisiminė, kad Rimanto lūpose dažnai skambėdavo Paganinio vardas, kad kartą kontrolinio darbo paraštėje parašė – „Mokytoja, kai aš pakviesiu jus į savo koncertą, jūs sėdėsite pirmoje eilėje“. Tęsdama pasisakymą kalbėjo, kad štai, Rimantai, aš atėjau ir sėdžiu pirmoje eilėje ir tuo labai džiaugiuosi. Palinkėjo kūrybinės sėkmės.

Labai jautrus ir šiltas buvo Laimos Giržadienės žodis: „Su Rimantu kartu mokėmės 4-8 klasėse. Buvo geras, jautrus klasės draugas. Mūsų bendravimas buvo susijęs su knyga. Šiandien gerai prisimenu dvi knygas, kurias jis man pasiūlė paskaityti. Jos abi buvo susijusios su didžių muzikų gyvenimu – Anatolijaus Vinogradovo „Paganinio pasmerkimas“ ir Antonino Zhoržo „Vienas prieš likimą“ apie Liudviko van Bethoveno gyvenimą. Rimantas tikslo siekė nuosekliai, daug mokėsi. Trečioji knyga mus suvedė šiandien, kurioje susibėgo visos gražiausios spalvos“. Vėliau skambėjo eilės, kurias mokytoja skaitė kartu su savo mokine Rūta Mielyte.

Knygos sutiktuvėse dalyvavo Biržų literatų klubo „Versmė“ narė Birutė Galvelienė. Viešnia pasidžiaugė gražia ir prasminga Rimanto knyga ir pakvietė jį atvykti rugpjūčio mėnesį į tradicine tapusią šventę, kuri sukviečia poezijos ir muzikos mylėtojus.

Nuskambėjus paskutinei Rimanto atliekamai smuiko melodijai, niekas neskubėjo skirstytis: kas laukė autografo ant knygos, kas apžiūrinėjo parodą, kas albumą, kurį atnešė krikščionių moterų draugijos narės, kas šiaip tarpusavyje šnekučiavosi, aptarinėdami būsimus renginius.