Šrifto dydis:
2013-11-18

Tautiečių pėdsakai tolimojoje Australijoje: žmonės ir kultūros vertybės(1)


Autorius: Virginija Veiverienė
Rubrikose: Žmonės  Žymos: ,

 

Nuotraukos Lilijos Valatkienės

 

Gausų būrį šilutiškių į Šilutės Fridricho Bajoraičio viešąją biblioteką sukvietė įvykęs susitikimas su penketą dešimtmečių mažiausiame pasaulio žemyne – Australijoje – gyvenusiu kultūrininku Vytautu Juška. Svečio viešnagės Pamaryje tikslas buvo pristatyti dar pavasarį viešajai bibliotekai padovanotus 1970–1973 m. Sidnėjuje tautiečių išleistus spaudinius – „Poezijos ir prozos lakštus“. Tačiau susitikimo tema gerokai išsiplėtė. Vakaro dalyviams V. Juška pateikė vertingos informacijos ir įdomių faktų iš Australijos istorijos, pirmųjų ir pokario lietuvių emigracijos į šį žemyną, palietė faktorius, įtakojusius tautiečių gyvenimo ir veiklos aplinką svetimoje šalyje. Buvusiam ilgamečiam Australijos lietuvių bendruomenės pirmininkui V. Juškai svarbu buvo pristatyti ir tautiečių bendruomenės veiklą, neslepiant joje vyravusių politinių nesutarimų, netgi aštrių kivirčų.

 

Pasak V. Juškos, pirmosios senbuvių aborigenų gentys Australijos žemyne apsigyveno bent prieš 50 tūkst. metų. Deja, nėra išlikusių jų statinių ar paminklų. Nėra ir rašto. Jų kultūros palikimas – menas, žodiniai pasakojimai ir šventovėmis laikomi čiabuvių kapai. Manoma, kad šiuo metu Australijoje gyvena apie 300 tūkst. aborigenų.

 

1770 m. anglų jūrininko, leitenanto Džeimso Kuko (James Cook) ekspedicija išsilaipino rytiniame Australijos krante ir pavadino jį Naujuoju Pietų Velsu, britų kolonija. Tai buvo pirmasis europiečių žingsnis Australijos žemyne. 1788–1868 m. vykusios britų kolonizacijos metu į Australiją buvo įkeldinta arti 162 tūkst. asmenų: kalinių, jų prižiūrėtojų, kariškių. Dėl savo žemės praradimo aborigenai išgyvena iki šių dienų, su nuoskauda teikdami, kad savomis kojomis nebejaučia gimtosios žemės.

 

Laisvų žmonių migracija į tremtinių šalį stambesniu mastu prasidėjo 1820 m. Kada ir kokiu būdu pirmasis lietuvis pasiekė žemyną – nėra tikslių žinių. Australijos lietuvių savaitraštyje „Mūsų pastogė“ 1958 m. išeivis Antanas Krausas paskelbė, kad 1841 m. į Pietų Australiją iš tuometinės Prūsijos laivu „Skjold“ kartu su 275 vokiečiais atvyko Varno šeima: tėvai, sūnus ir dvi dukros. Jie paminėti tik keleivių sąraše – daugiau apie juos nieko nežinoma. Kartu autorius teikia prielaidą, kad pirmieji lietuviai Australijoje galėjo atsirasti dar 1832 m., kai po nepasisekusio 1831 m. sukilimo dalis jo dalyvių pasitraukė į Vokietiją, kur buvo internuoti ir deportuoti Anglijon, o iš čia – Australijon. 1933 m. įvykusiame šalies gyventojų surašyme 234 asmenys nurodė savo lietuvišką kilmę. Didžiausias skaičius lietuvių užfiksuotas 1953 m. – 9906. 2011 m. duomenimis tautiečių Australijoje likę 2369, iš kurių tik 980 namuose kalba lietuviškai. Norinčių atvykti į šį tolimą kraštą netrūksta, tačiau tam reikalingas išsilavinimas, profesija ir, žinoma, finansinis kapitalas. V. Juška paminėjo, jog lietuvio įvaizdis Australijoje dar nesugadintas, priešingai nei Didžiojoje Britanijoje ar Skandinavijoje. Ypač australai vertina lietuvių darbštumą, sakydami: „Gerai, kad jūs panašūs į mus, blogai, kad jūsų taip mažai“.

 

Pristatydamas kultūrinį emigrantų gyvenimą, svečias papasakojo apie Australijos lietuvių bendruomenės ištakas, susikūrimo tikslą, tautiečių bendravimo palengvinimui ir kalbos išlaikymui pradėtus leisti spaudinius „Mūsų pastogė“ ir „Tėviškės aidai“, poeto Vinco Kazoko inicijuotą Australijos lietuvių festivalį, tapusį tradicinėmis Australijos lietuvių dienomis. Sunkus bendravimas su tautiečiais vyko sovietiniu metu. Emigrantai buvo atkalbinėjami nuo bet kokių susitikimų su atvykusiais iš Lietuvos – kad nebūtų įtariami ryšiais su sovietų agentais ir laikomi tėvynės išdavikais. Net 1974 m. į Melburną atvykus operos solistui Edvardui Kaniavai, tautiečiai buvo perspėti jo koncerte nedalyvauti. Šiek tiek šilčiau buvo sutiktas 1977 m. Sidnėjuje koncertavęs Virgilijus Noreika.

 

Aptardamas bibliotekai padovanotus „Poezijos ir prozos lakštus“, V. Juška paminėjo, jog spaudiniai buvo išleisti rašytojų Juozo Almio Jūragio ir Jurgio Janavičiaus pastangomis ir lėšomis. Lakštai praturtino Australijos lietuvių kultūrinį gyvenimą, užpildydami spragą, atsiradusią dėl didelio tautiečių bendruomenės susipriešinimo ir to meto savaitraštinės spaudos skurdumo. Internetinėje erdvėje randame tik retas užuominas apie šį spaudinį, tautiečių kultūrinį palikimą, kuriam, kaip ir nemažai minėto spaudinio daliai, buvo lemta išnykti. Kviesdamas susipažinti su leidiniais, V. Juška kalbėjo: „Suvokiau, kiek mažai teliko iš senosios kartos gyvenimų, jų kūrybos ir iš to, kas turėjo likti tikruoju mūsų tautos palikimu, jos paveldu“. Atsisveikindamas svečias bibliotekai perdavė 1978 kovo 18 d. Sidnėjuje įvykusio penktojo Baltijos jaunimo organizacijos seminaro mokslinių pranešimų publikaciją ir pažadėjo pakviesti šilutiškius susitikti ir kitą kartą.

 

 

 

Skaitytojų komentarai

  1. Ačiū Tau, Vytautai už suteiktas žinias ir tavo nuveiktus darbus Australijoje, beik aktyvų propogavimą lietuvių ir pabaltiečių pas australus liberalus politikus.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Laiškas Ramučių bibliotekininkei Pranciškai Žemgulienei Laiškas Ramučių bibliotekininkei Pranciškai Žemgulienei 

  Lietuvos bibliotekininkų draugija, minėdama 90-metį, rengė konkursą „Laiškas bibliotekininkui“. Man, kaip konkurso dalyvei, gruodžio 2–3 dienomis teko dalyvauti » Daugiau

Vydūno viešoji ir Lumpėnų bibliotekos kvietė į susitikimą „Aš čia pro šalį ėjau…“ su aktoriumi Giedriumi Savicku Vydūno viešoji ir Lumpėnų bibliotekos kvietė į susitikimą „Aš čia pro šalį ėjau…“ su aktoriumi Giedriumi Savicku 

  „Aš čia pro šalį ėjau… vėjuotą ir darganotą 2021 m. spalio 27 d. pavakarę“, – sveikindamasis sakė į » Daugiau

Paminėtas rašytojo, filosofo Vydūno perlaidojimo Bitėnų kapinaitėse 30-metis Paminėtas rašytojo, filosofo Vydūno perlaidojimo Bitėnų kapinaitėse 30-metis 

  Nenumaldomo amžino laiko dūžiai šiemet skaičiuoja 30-uosius metus, kai rašytojas, filosofas, švietėjas, kultūros veikėjas Vydūnas (tikr. Vilhelmas Storostas) » Daugiau

Įvertinti Šilutės krašto etninės kultūros puoselėtojai Įvertinti Šilutės krašto etninės kultūros puoselėtojai 

  Etninės kultūros globos taryba prie Lietuvos Respublikos Seimo praėjusį penktadienį iškilmingai minėjo savo veiklos 20-metį ir pagerbė iškiliausius » Daugiau

Kultūros ministro padėka apdovanota Vilma Griškevičienė Kultūros ministro padėka apdovanota Vilma Griškevičienė 

  Rugsėjo 16 d. Nidoje vyko Lietuvos savivaldybių kultūros padalinių vadovams skirta respublikinė konferencija „Kultūros vaidmuo regionų plėtros kontekste“, » Daugiau

Valstybės dieną „Sidabrinės nendrės“ premija įteikta Marijui Budraičiui Valstybės dieną „Sidabrinės nendrės“ premija įteikta Marijui Budraičiui (3)

  Šiemet Šilutėje Lietuvos karaliaus Mindaugo diena kitokia nei įprastai. Tądien, šventinio renginio metu, įteikta „Sidabrinės nendrės“, aukščiausia Šilutės » Daugiau

Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininke išrinkta Vilma Griškevičienė Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininke išrinkta Vilma Griškevičienė 

  Etninės kultūros globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Dalia Urbanavičienė informavo, kad Etninės kultūros globos tarybos birželio » Daugiau

Vydūno viešojoje bibliotekoje svečiavosi Kultūros ministras Simonas Kairys su komanda Vydūno viešojoje bibliotekoje svečiavosi Kultūros ministras Simonas Kairys su komanda 

  Savaitės pradžioje, birželio 21 d., Pagėgių savivaldybėje viešėjo LR kultūros ministras Simonas Kairys, viceministras Rimantas Mikaitis bei ministro patarėjas Sigitas » Daugiau

V. Mačernio 100-mečio minėjimas skambant lakštingalų trelėms V. Mačernio 100-mečio minėjimas skambant lakštingalų trelėms 

  Šiandien, birželio penktąją, lietuvių poetui Vytautui Mačerniui būtų sukakę 100 metų. Deja, poetas pragyveno tik 23 metus su » Daugiau

Kakės Makės autorė, rašytoja ir knygų iliustruotoja Lina Žutautė svečiavosi Pagėgių Vydūno viešojoje bibliotekoje Kakės Makės autorė, rašytoja ir knygų iliustruotoja Lina Žutautė svečiavosi Pagėgių Vydūno viešojoje bibliotekoje 

  2021 m. gegužės 7 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka organizavo susitikimą bei literatūrinę-kūrybinę edukaciją vaikams su rašytoja, » Daugiau

Naujienų paieška pagal datą
2021 m. gruodžio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Lap    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  

Adida papildai sportui