Šrifto dydis:
2014-06-24

Švėkšniškiai paparčio žiedą rado pas Stasę ir Joną Nikėluose(1)


Autorius: Violeta Astrauskienė, Švėkšna
Rubrikose: Bendruomenėse  Žymos: ,

 

Nuotraukos Violetos Astrauskienės

 

Lietuvių sakmė apie Paparčio žiedą pasakoja, kad piemenukas ganęs karves ir vieną praganęs. Tą piemenuką išvarė naktį ieškoti karvės. Buvo Rasos šventės naktis ir jam pasitaikė eiti per paparčius. Ir įkrito į vyželę paparčio žiedas – tuomet jis tuoj sužinojo, kur yra praganyta karvė. Nuo to laiko piemenukas viską žinodavo.

 

Paparčio žiedas – dvasinė metafora, rodanti kelią į šviesą, buvimo kartu džiaugsmą ir be mažiausios abejonės tą pajunti būdamas kartu su Švėkšniškių draugijos nariais, jų pirmininke Ingrita Riteriene, visų draugijos organizuojamų švenčių, renginių ir kelionių organizatore – netrunki įsitikinti, kad reikia visai nedaug – nebūti paniurusiu, o norėti ir mokėti švęsti gražiai ir prasmingai kartu, šventė pirmiausia turi būti širdyje.

 

Prie ąžuolo vainikais apipintų vartų, vedančių į Nikėlų kaime esantį Norkų vienkiemį, su pilnu ąsočiu vandens, atvykstančių laukė pavyzdingai tvarkomos sodybos šeimininkai – Stasė ir Jonas. Neleisdami pamiršti, kad Rasos šventėje dalyvauja trys pagrindiniai pradai: ugnis (apeiginis laužas), vanduo ir žemė; trys gamtos karalystės: žmonės, gyvūnai ir augalai (vainikai, vaistažolės – kupolė), kiekvienas atvykėlis privalėjo atlikti pirmąjį šventės ritualą – rankų mazgojimo, o tuomet kaip visateisis šventės dalyvis – žengti pro simbolinius Joninių vartus.

 

Netrukus Jonus ir Janiną padabinę ąžuolo ir gėlių vainikais, deklamavo jiems skirtas eiles, dainas dainavo ir nuoširdžiausius linkėjimus sakė. Devynių laimės žolynų puokštę ant šeimininkų namo stogo užmetė, kad stebuklinga augalų galia namus ir juose gyvenančius saugotų, negandos aplenktų, gaisrų nebūtų. Ant laužo išvirta kvapnia, stebuklingų galių turinčia, žolelių arbata visus pagirdė, o tada prie bendro stalo susėsti pakvietė, kad pasistiprinę nakties tamsą ištvertų ir trumpiausią, bet vėsoką birželio naktį nesušaltų. Dainomis palydėję vakaro saulę, pašurmuliavę prie šventinio laužo, sutartinai nupiešę Jono‘2014 portretą, sulaukė sutemos. Tuomet suskubo vainikų pinti, o pritaisę prie jų žvakeles, vandenin leido.

 

Netikėtai iš vandenų tamsos išniro valtis su joje sėdinčia Deive, kuri šiek tiek pasiplaukiojusi tarp vandenyje plūduriuojančių vainikėlių, uždegė iš anksto sukurtą šiaudų dekoraciją – baltiškąjį Saulės simbolį. Susikaupę stebėdami ugnies šokį, ramiame vandens mirguliavime kiekvienas pajautė ryšį tarp vakar ir šiandien, apmąstė laikinumą ir amžinybę.

 

Laikrodžio rodyklei artėjant prie vidurnakčio, drąsiausieji pabiro po miškelį, tikėdamiesi rasti paparčio žiedą. Žiedą, kuris, daugelio tikinimu, net neegzistuoja. Visgi Švėkšnos neįgalieji galvoja kitaip ir sako, kad paparčio žiedas tikrai yra ir sužydi Joninių naktį, o kad jis žydi – tikriausias įrodymas – jų pačių nuoširdus bendravimas, kelionės, gimtadienių paminėjimai, švenčių organizavimas ir jų šventimas.

 

Joninių šventės dalyviai ir organizatoriai – pateptieji rasa, ugnimi nuo piktų dvasių apsivaliusieji, sunkias mintis išsklaidę gaiviame nakties vėjelyje, ieškoję ir paparčio žiedą suradę, padėkoję svetingiems sodybos šeimininkams – Stasei ir Jonui Norkams, po dangų nuspalvinusių fejerverkų, ėmė skirstytis namo, o kantriausieji nusiteikė nemiegoti visą naktį, tikėjosi patekančią Saulę, šviesos deivę, žmonių, gyvulių ir augalų globėją sutikti. Juk dar nuo senovės Saulė mylima, jai buvo meldžiamasi, aukojamos aukos.

 

Nuotraukos Violetos Astrauskienės

 

 

 

Myliu Silute

Skaitytojų komentarai

  1. Stasys

    Šaunuolė Ingrita.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Paprūsės istorija Švėkšnoje Paprūsės istorija Švėkšnoje 

  Turizmo sezonas po truputį įsibėgėja, kasdien sulaukiame vis daugiau svečių iš visos Lietuvos. Birželio ir liepos mėnesiais teko » Daugiau

Tautiška giesmė skambėjo Švėkšnoje Tautiška giesmė skambėjo Švėkšnoje 

  Liepos 6-ąją dieną Švėkšnos miestelio bendruomenė prisijungė prie viso pasaulio lietuvius jungiančios iniciatyvos – Tautiškos giesmės giedojimo. Nepaisant » Daugiau

Šv. Jokūbo kelias Šilutės rajone Šv. Jokūbo kelias Šilutės rajone 

  Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, labai populiari yra vis labiau atgimstanti piligrimystė. Paskata piligriminėms kelionėms gali būti labai » Daugiau

„Šilutės sekretuose“ atgyja miesto istorija „Šilutės sekretuose“ atgyja miesto istorija 

  Šilutėje pristatytas išskirtinis Lietuvoje ir Europoje projektas „Šilutės sekretai“, kuris netradiciškai pasakoja miesto istoriją. Tai bendra Šilutės meno » Daugiau

Gedulo ir vilties dienos minėjimas „Vilties laiškai – Laivei“ Gedulo ir vilties dienos minėjimas „Vilties laiškai – Laivei“ 

  Birželio 14-ąją dieną Švėkšnoje buvo paminėta Gedulo ir vilties diena. Minint šią skaudžią sukaktį Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo » Daugiau

Šilutėje paminėta Gedulo ir vilties diena Šilutėje paminėta Gedulo ir vilties diena 

  Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis bei mero pavaduotojas Sigitas Šeputis birželio 15 d. dalyvavo renginiuose, skirtuose prisiminti » Daugiau

Švėkšnos Užgavėnių šventė Švėkšnos Užgavėnių šventė 

  Vasario 25 d. antardienis, Švėkšnos miestelio gyventojams buvo neeilinė diena, šią dieną švėkšniškiai šventė Užgavėnes. Nors žiema šiais » Daugiau

Kas prie blynų, kas prie šiupinio… Kas prie blynų, kas prie šiupinio… 

  Su kokiu valgiu jums siejasi Užgavėnės? Jei esate iš Lietuvos, tikriausiai paminėsite blynus. O jei iš Mažosios Lietuvos?.. » Daugiau

Lietuvos gimtadienis Švėkšnoje Lietuvos gimtadienis Švėkšnoje 

  Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena, kai švenčia visa Lietuva – tiek maži, tiek dideli, tiek miestuose, tiek » Daugiau

Pasakojimas apie vardus keitusį Naumiestį ir senuosius jo gyventojus Pasakojimas apie vardus keitusį Naumiestį ir senuosius jo gyventojus 

  Greičiausiai ne vienas papildytų – Žemaičių Naumiestis. Taip – tai oficialus dabartinis šio miestelio pavadinimas. Tačiau ši Lietuvos » Daugiau

Rusnės festivalisklinika
Medea klinika
Adida papildai sportui
Medea klinika

Naujienų paieška pagal datą
2020 m. rugpjūčio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Lie    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31