Šrifto dydis:
2012-06-08

Susipažinkime su gyvūnų elgesiu: tėvų netekę jaunikliai



Rubrikose: Gamta  Žymos:

Nuotrauka Nemuno deltos regioninio parko direkcijos

 

Prasidėjo vasara, viliojanti kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Iš pievų platybių atsitraukus potvynio vandenims ir užsidarius vandens siurblinių vartams, galime vėl gėrėtis žemės veidu. Kiekvienas jos lopinėlis dabar kupinas gyvybės džiaugsmo – auga nauja gyvūnų karta, pievose skamba įvairiausių giesmininkų balsai, slapstosi gausybė kiškių. Vešlioje žolėje ramiai ganosi stirnų būreliai, kažkur Rusnės salos pakraščiais klampoja briedis. Iš nendrynų dažnai atsklinda įspūdingas didžiojo baublio balsas, pakrantėje kur nors netoliese žvejo tupinėja pilkasis garnys.

 

Iš civilizacijos ištrūkusiam žmogui sąlytis su gyvąja gamta teikia tikrą atgaivą ir palaimą, leidžia pasijausti jos dalimi. Dažnai vaikštinėjančiąjam ji atveria vis daugiau paslapčių ir džiugina netikėtais susidūrimais su įvairiausiais gyvūnais ir paukščiais. Kai kuriems gamta padovanoja ir susitikimus su ką tik pasaulį išvydusiais jaunikliais. Neretam iškylautojui išvydus naujos gyvybės stebuklą, po susižavėjimo iškyla klausimas – o kurgi jo tėvai? Apsidairius aplink, ir nieko nepamačius, dažniausiai prieinama išvados, kad jį paliko. Iš gailesčio žmogus bando gelbėti našlaitį, parsineša namo, bando maitinti, girdyti ir pradeda kreiptis į įvairiausias gyvūnų globos tarnybas, gamtosaugos specialistus.

 

Tačiau kaip yra iš tikrųjų? Ar tikrai tėvai palieka savo atžalas?

 

Dauguma atvejų – ne. Jaunikliai turi savo tėvus, kurie jais rūpinasi, yra netoliese ir dažnai netgi mato, kaip išgabenami jų vaikai.

 

Vasarą vaikštinėjant po pievą ar pamiškę dažnai galima aptikti žolėje gulintį stirniuką. Susidūrus su žmogumi jis paprastai būna susirietęs į kamuoliuką, snukutį prispaudęs prie žemės ir suglaudęs ausis. Tokioj pozoj mažylis atrodo bejėgis ir dažnai iššaukia gailestį žmogui. Bet iš tikrųjų stirniukas bando likti nepastebėtas, mat kvapo, viliojančio plėšrūnus, jis neturi. Mama savo jauniklį lanko, pamaitina ir atsitraukia nuo jo guolio kiek tolėliau, kad neįgytų kvapo. Sutvirtėjus mažyliui, motina vedžiojasi jį kartu. Radus stirniuko guolį reikėtų kuo greičiau pasišalinti iš vietos, jokiu būdu neliesti jauniklio, kad nepalikti kvapo. Daugumos žinduolių, kurie gyvena atvirose vietose, o ne urvuose ar olose, jauniklių išgyvenimo būdas – gulėti nejudant, kol pavojus praeis. Motina paprastai įvykius stebi iš tolo, ir yra pasiruošusi sugrįžti, kai tik žmogus nueis.

 

Panašiai jauniklius augina ir kiškiai. Tik motinos jų net praaugus nesivedžioja, ir jaunikliai maisto susirast išmoksta patys. Iš pradžių jie laikosi gulykloje, kur juos atsivedė, vėliau – pradeda tyrinėti aplinką ir nuo jos nutolsta. Kvapo taip pat neturi. Todėl aptikus kiškučius, jie panašiai kaip stirniukai, prisipaudžia prie žemės, atrodo lyg išsigandę. Bet iš tiesų nori likti nematomi. Kai kurie drąsesni bando sprukti. Aptikus jų taip pat nereikėtų liesti, glostyti, nes kitaip paliktas kvapas privilios plėšrūnus.

 

Verta žinoti, kad daugybės paukščių jaunikliai ne šiaip sau iškrenta iš lizdo, o pradeda naują gyvenimo etapą – mokosi skraidyti, treniruojasi, ko niekaip negalėtų atlikti tupėdami lizde. Aptikus tokį „žiopliuką“, neverta jaudintis – tėvai tikrai jį maitina ir gina kiek tik gali. Smulkūs žvirbliniai paukščiai dažniausiai vilioja nepageidaujamą svečią nuo savo vaiko, apsimesdami sužeisti, kartais net leidžiasi sugaunami rankomis, kad tik nukreipt žmogaus dėmesį nuo savo palikuonių. Varnos, kuosos, gina ypač aršiai – net nežinodami, kad kažkur netoliese yra jos vaikas, galime sulaukti netikėtos atakos ir būti vejami laukan. Tokiems „iškritusiems iš lizdo“ paukščiukams reikia vos keletos dienų, kad išmokt skraidyti. Parsinešus namo paukščių jauniklio jokiu būdu negalima girdyti. Tėvai aprūpina juos tokiu racionu, kad papildomai gerti nereikia. Jei išsižiojus jaunikliui įdedama ne maisto, o lašinamas vanduo – jis nukeliauja į bronchus, trachėją, oro maišus. Tai sukelia komplikacijas ir jauniklis, deja, miršta. Be to, vabzdžialesiai paukščiai maitina savo jauniklius po keletą šimtų kartų per dieną. Žmogui tai padaryti būtų be galo sunku.

 

Ant žemės radus mielą, pūkuotą pelėdžiuką ar apuokėlį – neskubėkite jo priglausti. Šių paukščių gyvensena tokia, kad jie pakankamai anksti nusklendžia iš lizdo, turi slėptuves ir ilgokai „valkiojasi“ prižiūrimi tėvų.

 

Jei Jūsų sode šakų, lentų krūvoje ar po krūmu įsirengė gūžtą ežienė, atidėkite tvarkymo darbus keletui savaičių – neardykite, nepjaukite šalimais žolės. Per tą laiką ežienė išaugins savo vaikus, ir galbūt pamalonins „ežių paradu“. Temstant, užkūrus laužą, ji atveda parodyti savo jauniklius. Niekas nežino, kodėl taip yra.

 

Nepridarykime bėdos gelbėdami taip įsivaizduojamus „pamestinukus“. Leiskime jiems užaugti savo namuose, apsuptiems tėvų rūpesčio!

 

 

Nemuno deltos regioninio parko direkcijos informacija

 

Myliu Silute

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Piktupėniškių vasara turininga kelionėmis Piktupėniškių vasara turininga kelionėmis 

  Vasara – atostogų metas, metas, kai norisi kažkur pakeliauti, atrasti ir pažinti mūsų Lietuvos bei kaimyninių šalių lankytinas » Daugiau

Atšauktas draudimas maudytis ties Darbininkų mikrorajonu ir Kintais Atšauktas draudimas maudytis ties Darbininkų mikrorajonu ir Kintais 

  ŠilutĖs r. savivaldybė informuojame, jog atšauktas draudimas maudytis Kuršių mariose, maudykloje ties Kintais, ir Šyšos upės maudykloje ties » Daugiau

„Mažieji pašyšiečiai“ stovyklauja „Mažieji pašyšiečiai“ stovyklauja 

  Kiekvieną vasarą Šilutės rajono savivaldybės švietimo skyrius skelbia vaikų ir jaunimo vasaros poilsio organizavimo projektų konkursą. Šiame konkurse » Daugiau

„Smalsučių“ stovykla Juknaičiuose „Smalsučių“ stovykla Juknaičiuose 

  Pasibaigus mokslo metams, birželio 11-22 dienomis, Juknaičių pagrindinėje mokykloje vyko vaikų vasaros poilsio stovykla „Smalsučiai“. Joje atostogas aktyviai » Daugiau

Maudytis galima Maudytis galima 

  Gegužės 25 d. Šilutės rajono savivaldybėje esančiose Žemaičių Naumiesčio tvenkinio maudykloje, Kuršių marių ties Kintais maudykloje, Atmatos upėje » Daugiau

Išbandyk inovatyvias GIS priemones, atskleidžiančias pievų naudą Išbandyk inovatyvias GIS priemones, atskleidžiančias pievų naudą 

  Projekto „Life Viva Grass“ komanda pristato integruoto planavimo priemonę, kuri leidžia įvertinti ekosistemines pievų paslaugas – pievų teikiamą » Daugiau

Paukščių sugrįžtuvių dalyviams paukščių stebėjimas – svarbiausia ir neįkainojama pievų paslauga Paukščių sugrįžtuvių dalyviams paukščių stebėjimas – svarbiausia ir neįkainojama pievų paslauga 

  Šeštadienį, Paukščių sugrįžtuvių Nemuno deltoje metu, renginio dalyviai balsavo už jiems svarbiausias pievų ekosistemines paslaugas bei bandė įvertinti » Daugiau

Sparnuočių pasitikti kviečia į paukščių rojų Sparnuočių pasitikti kviečia į paukščių rojų 

  Gamtininkai antrąjį balandžio savaitgalį kviečia praleisti paukščių rojumi tituluojamoje Nemuno deltoje – patirti įspūdingą pavasarinę paukščių migraciją, gėrėtis » Daugiau

Skelbiama oficiali navigacijos sezono pabaiga Skelbiama oficiali navigacijos sezono pabaiga 

  Laivybos sezonas šiais metais tęsis 199 paras iki lapkričio 9 d.   Laivybos mylėtojus turėtų pradžiuginti tai, kad » Daugiau

Baravykų pintinės priverčia prisiminti senus ir ieškoti naujų receptų Baravykų pintinės priverčia prisiminti senus ir ieškoti naujų receptų 

  Daugiausia vertingųjų savybių baravykai išlaiko džiovinami ir šaldomi. Džiovintuose baravykuose baltymų – daugiau negu jautienoje. Išbandykite itališkus receptus » Daugiau

Medea klinika
Adida papildai sportui
Medea klinika

Naujienų paieška pagal datą
2019 m. lapkričio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Spa    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930