Nuotrauka "Minijos nafta" bendrovės

“Minijos nafta” tapo pirmąją bendrove Lietuvoje, kuri pradėjo skalūnų angliavandeninių paiešką, praneša “Minijos nafta” bendrovė.

Pirmasis šalyje skalūnų dujų ir naftos paieškinis gręžinys pradėtas gręžti gegužės 18-ąją Šilutės rajone, netoli Švėkšnos esančiame Kalnalių kaime.

“Minijos nafta” į šiuos paieškos darbus planuoja investuoti 6,5 mln. litų.

Gręžinio gręžimo darbai užtruks iki trijų mėnesių, vėliau bus atliekami tyrimai. Po šešių-devynių mėnesių paaiškės, ar šioje vietoje yra aptikta skalūnų angliavandenilių.

Jei optimistinės prognozės pasitvirtins ir paaiškės, jog skalūnų dujų ar naftos kiekiai yra pakankami, tuomet bendrovė spręs, ar pradėti pramoninę šių gamtinių išteklių gavybą.

Susiję įrašai:

1. Taryba balsavime dėl naftos gavybos Kintuose apsiriko
2. Kintiškiai naftininkams priešinasi jau aštuoneri metai, jie siekia kurortinio statuso
3. Ugniagesiai iš Minijos upės ištraukė jautį
4. Naftininkai vykdys seisminius tyrimus panaudodami sprogmenis
5. Nuo plėšikų neapsaugojo nei dujų balionėlis

Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Nuo šių metų birželio mėnesio verslininkai, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių atstovai, galės nemokamai konsultuotis, dalyvauti mokymuose ir informaciniuose renginiuose.

Ūkio ministerija šių metų antrąjį pusmetį beveik visoje Lietuvoje numato vykdyti projektą „Verslo ABC“, kuriame verslininkams bus teikiamos nemokamos konsultacijos pagrindiniais verslo organizavimo klausimais, jie galės nemokamai dalyvauti mokymuose „Verslo pradžia“ ir informaciniuose renginiuose, kuriuose bus pristatomos teisinės, ekonominės bei verslo aplinkos naujienos ir sėkmingo verslo istorijos.

Teikiamomis paslaugomis galės pasinaudoti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai, vykdantys veiklą ne ilgiau kaip trejus metus, ir asmenys, ketinantys pradėti savo verslą.

Projektas „Verslo ABC“ pradėtas Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse. Ūkio ministerija vakar pasirašė sutartis su viešosiomis įstaigomis Skuodo informacijos centru ir Šiaulių verslo inkubatoriumi dėl viešųjų paslaugų verslininkams teikimo. Skuodo informacijos centras įgyvendins projektą visose Klaipėdos apskrities savivaldybėse, o Šiaulių verslo inkubatorius – penkiose Šiaulių apskrities savivaldybėse: Joniškio, Kelmės, Pakruojo bei Šiaulių rajonų ir Šiaulių miesto.

Iš viso per pusmetį, kol bus įgyvendinamas projektas, numatoma suorganizuoti apie 100 verslumo skatinimo renginių, pravesti 60 mokymų verslo pradžios klausimais, suteikti apie 2,5 tūkst. valandų konsultacijų.

Projektas „Verslo ABC“ finansuojamas iš nacionalinio biudžeto lėšų. Ūkio ministerija šiuo projektu siekia padėti pradedantiesiems verslininkams įsitvirtinti rinkoje ir skatinti Lietuvos gyventojų verslumą.

Susiję įrašai:

1. Šilutiškių ir rumunų bibliotekininkų draugystės gija tęsiasi
2. VMI nustatė atvejus, kai smulkieji verslininkai neprivalo naudoti kasos aparatų
3. Projekto paraišką lydėjo sėkmė
4. Turizmo verslo misija Šilutės rajono savivaldybėje
5. E. mokymai Katyčių gyventojams

Šilutės kredito unijos vadovė Genovaitė Kimbrienė džiaugiasi sėkminga įstaigos veikla. Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Gegužės 28 dieną Šilutės kredito unija švenčia 16 metų veiklos sukaktį. Šilutės kredito unija yra kooperatinė bendrovė, o 2012 metai yra minimi kaip Tarptautiniai kooperatyvų metai. Todėl Šilutė kredito unijoje šią savaitę rengiamos atvirų durų dienos, kurių metu laukiami ne tik nariai, bet ir visi krašto gyventojai, besidomintys šios įstaigos teikiamomis paslaugomis.

Šilutės kredito unija yra įsikūrusi adresu Lietuvininkų g. 32/Kęstučio g. 1, Šilutės mieste. Ši kooperatinė kredito įstaiga, kurią 1996 m. įsteigė Šilutės rajono ūkininkai ir jų šeimų nariai, bankines paslaugas teikia Šilutės miesto ir rajono gyventojams.

2011 metus kredito unija užbaigė turėdama 11 nutolusių kasų: Žem. Naumiestyje, Švėkšnoje, Kintuose, Usėnuose, Vainute, Rusnėje, Vilkyčiuose, Saugose, Juknaičiuose, Gardame ir Katyčiuose. Praėjusiais metais kredito unijoje dirbo 25 darbuotojai.

Aktyviai ir nemokamai kredito unijos nariai naudojasi internetine bankininkyste. 2011 metais šiomis paslaugomis naudojosi 1639 fiziniai asmenys ir 60 juridinių asmenų.

Pažymėtina, kad per visus 2011 metus kredito unijos turtas pastoviai augo ir 2011 metų pabaigoje lyginant su ankstesniais metais padidėjo 36,6 proc., arba 21,22 mln. litų.

Kredito unija bendradarbiauja su UAB ”Žemės ūkio paskolų garantijų fondu” ir UAB ”INVEGA”.

„Džiugu, kad vis daugiau Šilutės rajono gyventojų renkasi mūsų kredito uniją, kaip pagrindinę finansinę įstaigą. Vyresnio amžiaus žmonėms patrauklu kredito unijoje laikyti indėlius, atsiimti „Sodros“ pervestą pensiją ar susimokėti komunalines įmokas. Jaunesnio ir vidutinio amžiaus žmonės aktyviai skolinasi asmeniniams ar verslo poreikiams, naudojasi internetine bankininkyste, mokėjimo kortelėmis“, – sako kredito unijos vadovė Genovaitė Kimbrienė.

Kiekvienas klientas Šilutės kredito unijoje yra sutinkamas šiltai, todėl čia jaučiasi kaip namuose. Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Pasak G. Kimbrienės, kredito unijos tikslas nėra vien tik kaupti pelną, todėl kredito unija gali pasiūlyti geresnes palūkanas už paskolas ir indėlius, taip pat neima komisinių mokesčių už komunalines įmokas ar pinigų pervedimus internetu.

2012 m. Jungtinėms Tautoms paskelbus Tarptautiniais kooperatyvų metais, Šilutės kredito unija aktyviai organizuoja kooperacijos viešinimo renginius. Balandžio 23 – 27 dienomis Kredito unija rengia atvirų durų dienas nariams, bendruomenėms bei visiems gyventojams, besidomintiems kredito unijos veikla. Šilutės kredito unija taip pat remia Kaimo bendruomenes pagal ilgalaikę kredito unijos ir kaimo bendruomenių rėmimo programą. O šį pavasarį kredito unijos gimtadienio proga balandžio 18 -25 dienomis kredito unija 25 nariams suorganizuoja ekskursiją į „Gėlių paradą“ Olandijoje.

Lietuvos kredito unijos vykdo projektą „Verslumo skatinimas“, kurio tikslai: sudaryti sąlygas labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims pradėti savo verslą, padėti socialinėms įmonėms plėtoti savo verslą, skatinti verslumą ir savarankišką užimtumą, teikiant finansinę paramą paskolų forma ir konsultuojant bei mokant pradedančiuosius verslo pagrindų.

Paskolos išduodamos bendra kredito unijose patvirtinta tvarka. Paskolos išdavimą svarsto kredito unijos paskolų komitetas ir valdyba.  Paskoloms skirtos lėšos negali būti naudojamos paskolos gavėjo ar kitų verslo subjektų turimiems finansiniams įsipareigojimams, t. y. refinansuoti finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms ar kitiems ūkio subjektams.  Iki 80 proc. paskolos sumos gali būti užtikrinta INVEGOS garantija. Nuo šiol smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai ir žmonės, dar tik ketinantys imtis verslo, turės unikalią galimybę pasinaudoti valstybės sudarytomis išskirtinėmis sąlygomis plėtoti verslą. Iki 86 tūkst. litų dydžio labai mažomis paskolomis iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) pasinaudoję asmenys ar įmonės galės gauti 95 proc. sumokėtų palūkanų kompensaciją.

Šiuo metu Šilutės kredito unijoje yra paskelbta akcija „Paskolos žemės ūkiui“ pavasario darbams,

paskolos terminas iki 1 metų, metinė palūkanų norma 5,5 proc. Akcija vyks iki šių metų gegužės 31 dienos.

Balandžio mėnesį kredito unijos ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurios tikslas – palankesnės veiklos sąlygos žemdirbiams.

Pasidalindami patirtimi su LŽŪKT galėsime geriau pajausti ūkininkų poreikius ir pasiūlyti būtent jiems pritaikytus produktus ir programas. Viena tokių – nauja kreditavimo programa ūkininkams – tai sindikuotos paskolos, kurių metu žemdirbių kreditavimui iš LCKU lėšų planuojama skirti iki 35 mln. litų. Maksimali paskolos suma – 4 mln. Lt. Ūkininkas, norintis gauti paskolą, turi kreiptis į savo kredito uniją, kuri priima sprendimą dėl paskolos suteikimo. Šioje programoje dalyvauja kredito unija ir Lietuvos centrinė kredito unija.

2012 m. kovo 30 d. Šilutės kredito unijos paslaugomis naudojosi 7459 nariai. Šilutės kredito unija narių skaičiumi yra antra pagal dydį Lietuvoje (pirmauja Panevėžio kredito unija). Kredito unija buvo suteikusi 34,7 mln. litų paskolų, priėmusi 55,4 mln. litų indėlių, o kredito unijos turtas siekė 64,5 mln. litų. 2011 m. kredito unija baigė pelningai – uždirbta virš 488,8 tūkst. litų pelno.

2012 m. kovo 30 d. LCKU ir ALKU vienijo 62 iš 74 Lietuvoje veikiančių kredito unijų. Šių kredito unijų paslaugomis naudojosi virš 127 tūkst. Lietuvos gyventojų, o bendras kredito unijų turtas siekė beveik 1,5 mrld. litų ir tai sudarė apie 2 proc. šalies bankinės rinkos. 2012 m. pradžioje ALKU ir LCKU narės kredito unijos turėjo didžiausią Lietuvoje finansinių paslaugų teikimo 117 padalinių (nutolusių kasų) skaičių Lietuvoje.

Šilutės kredito unija yra įsikūrusi adresu Lietuvininkų g. 32/Kęstučio g. 1, Šilutės mieste. Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Paruošta naudojant Šilutės kredito unijos informaciją

Susiję įrašai:

1. Nuo birželio 1-os dienos iš apyvartos išimamos senosios 10 ir 20 litų kupiūros
2. Paskolas studentams 2012 metais teiks keturi bankai, toliau mažėja palūkanų norma
3. Elektroninis gyventojų pajamų mokesčio deklaravimas Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje ir jos filialuose
4. Laiduotoja tapo skolininke
5. Šilutės kredito unijai jau 15 metų

Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad parengė individualią prekybos veiklą turgavietėse vykdančių gyventojų patikrinimo klausimyną. Klausimynas parengtas siekiant mažinti administracinę naštą verslui bei didinti mokestinių prievolių tinkamo vykdymo kontrolės efektyvumą.

„Klausimynų naudojimas patikrinimų metu suteikia daugiau tikrumo ir apibrėžtumo tiek verslo atstovams, tiek ir pačiai priežiūros institucijai, didina mokesčių mokėtojų pasitikėjimą kontroliuojančia institucija, užtikrina patikrinimo skaidrumą“, – teigia VMI prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, akcentuodamas, kad minėto klausimyno naudojimas neužkerta galimybės taikyti kitų Mokesčių administravimo įstatyme numatytų mokesčių administravimo veiksmų.

VMI pažymi, kad individualią prekybos veiklą turgavietėse vykdančių gyventojų patikrinimo klausimynas yra skirtas naudoti turgavietėse atliekamų operatyvių patikrinimų metu, kai mokesčių administratoriaus veiksmų tikslas yra patikrinti, ar prekybininkai laikosi individualią veiklą ir mažmeninės prekybos tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pvz., kai norima patikrinti, ar nustatyta tvarka prekybininkai yra įregistravę vykdomą individualią veiklą, pajamų apskaitai naudoja EKA ir pan. Tačiau tais atvejais, kai mokesčių administratorius pagrįstai įtaria, kad gyventojas apskaito ir deklaruoja ne visas pajamas ir tokiu būdu vengia mokėti mokesčius, tik patikrinimas klausimynu nėra pakankamas, kad būtų galima nustatyti pajamų slėpimo ir mokesčių vengimo mastą. Šiais tikslais gali būti atliekamas asmens mokestinis tyrimas, kurio apimtyje, pvz., gali būti vykdoma ir periodinė arba nuolatinė veiklos stebėsena, arba mokestinis patikrinimas, kurių atlikimo tvarką griežtai reglamentuoja kiti teisės aktai.

VMI atkreipia dėmesį į tai, kad užpildytas klausimyno egzempliorius pridedamas priedu prie operatyvaus patikrinimo įforminimo dokumento – faktų fiksavimo ir/ar operatyvaus patikrinimo pažymos, su kuria supažindinamas mokesčių mokėtojas. Klausimyno atsakymas “Taip” liudija, kad gyventojas laikosi teisės aktų reikalavimų nurodytu klausimu, t.y. pažeidimų nenustatyta, atsakymas “Ne” reiškia teisės aktų pažeidimus (prieštaravimus) pateiktu klausimu.

Visą informaciją mokesčių klausimais gyventojai gali sužinoti paskambinę Mokesčių informacijos centro (toliau – MIC) telefonu 1882, apsilankę VMI interneto svetainėje www.vmi.lt arba teritorinėse mokesčių inspekcijose. Telefonu 1882 galima pranešti ir apie pastebėtus mokestinius pažeidimus. VMI pažymi, kad Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882 teikiamos konsultacijos įrašomos ir yra lygiavertės rašytinėms.

Susiję įrašai:

1. VMI nustatė atvejus, kai smulkieji verslininkai neprivalo naudoti kasos aparatų
2. VMI primena, kokie duomenys turi būti kasos kvite
3. Artėjant deklaravimo pabaigai – sukčių pinklės patikliems
4. Pasikeitė ūkininkų PSD mokėjimo tvarka
5. Norėdami teikti sniego valymo paslaugas, gyventojai gali pasirinkti veiklos vykdymo formą

UAB "Minijos nafta" siekia šioje vietoje prie pat Kuršių marių išgręžti paieškos gręžinį. Nuotraukos Šilutės r. savivaldybės

Savivaldybės meras Virgilijus Pozingis sulaukė UAB „Minijos nafta“ gen. direktorius Thomas M. Haselton prašymo suorganizuoti susitikimą su Kintų bendruomene ir dar kartą aptarti naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą. Susitikimas įvyko balandžio 12 d. Vydūno kultūros centre, Kintuose, praneša Šilutės r. savivaldybės Komunikacijos skyrius.

Primename, jog jau aštuonerius metus vyksta Šilutės rajono Kintų miestelio gyventojų derybos su naftininkais. Bendruomenė nesutinka Kuršių marių pakrantės užleisti bendrovei UAB „Minijos nafta“, norinčiai kasti naują naftos gręžinį Kuršių marių pakrantėje. Derybos nesikeičia jau daugelį metų nuo pat diskusijų pradžios.

Kintiškiai siekia, kad vis daugiau turistų sulaukiančiai vietovei būtų suteiktas kurorto statusas, būtų jauku ir gyventi, ir ilsėtis. Susitikimo metu jie Savivaldybės merui įteikė raštą, kuriam pritarė 140 bendruomenės narių. Jame politikų prašoma „priimti griežtą tarybos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos (naftos gavybos) negalimumo šioje teritorijoje apskritai“, nepritarti bendrovės „Minijos nafta“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programai. Taip pat vienas jų siūlymų yra išbraukti plotą, esantį arčiausiai marių, ir naftos žvalgybai rinktis atokesnę teritoriją laukuose.

Susitikime dalyvavę Šilutės rajono savivaldybės meras Virgilijus Pozingis bei tarybos nariai kalbėjo, jog savivaldybės taryba yra bendruomenės pusėje, nes atstovauja ir palaiko viešąjį interesą, bendruomenės nuomonė jiems yra labai svarbi. Meras Virgilijus Pozingis pabrėžė, jog svarbiausia yra diskusija tarp abiejų pusių. Jis pabrėžė, jog labai svarbu išklausyti abi puses, tik išgirdę visus motyvus ir aptarę visas galimybes tarybos nariai gali priimti teisingą bei motyvuotą sprendimą. Taip pat pastebėjo, jog prioritetą reikės atiduoti vienam ar kitam verslui, nes naftos gavyba ir turizmas sunkiai suderinamos sritys.

Atsižvelgdama į vietinių gyventojų kategorišką poziciją, Šilutės rajono savivaldybės taryba 2010 metų pradžioje nepritarė parengtai PAV programai, o Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas iš viso sustabdė poveikio aplinkai vertinimo procedūrą.

Po naftingų kreipimosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo Šilutės rajono savivaldybės tarybą artimiausiame posėdyje apsvarstyti UAB ,,Minijos nafta’’ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programą ir priimti motyvuotą sprendimą. Klausimas „Dėl UAB ,,Minijos nafta“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje poveikio aplinkai vertinimo programos projekto“ bus svarstomas balandžio 26 dienos Tarybos posėdyje. Jo metu politikai išreikš savo nuomonę balsuodami.

Susiję įrašai:

1. Naftininkai vykdys seisminius tyrimus panaudodami sprogmenis
2. Po teismo sprendimo prasidėjo kaltųjų paieška
3. Savivaldybė ir medžius kirtusi bendrovė išgirdo teismo nuosprendį
4. Savivaldybėje ir vėl kalbėta apie kovą su korupcija
5. Kintiškiai paminėjo Vydūno gimimo 143-ąsias metines

Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

VĮ Vidaus vandens kelių direkcija informuoja, kad navigaciją valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliais numatoma pradėti 2012 m. balandžio 25 d.

Farvateris Nemuno upėje ir Kauno mariose ruožuose Kauno HE – Žemaitkiemis (83 km) ir Druskininkai – Liškiava (11 km), bus paženklintas navigaciniais ženklais, iš jų Kauno HE – Rumšiškės (16 km) – šviečiančiais. Valstybinės reikšmės tarptautinis vidaus vandenų kelias E41 Nemuno upėje ir Kuršių mariose Kaunas – Klaipėda (289 km) – ženklinamas navigaciniais ženklais, iš jų ruožas Smalininkai – Klaipėda (187 km) šviečiančiais – ženklais.

VĮ Vidaus vandens kelių direkcija Nemune nuo Kauno iki Jurbarko planuoja palaikyti 1,20 m, o Nemune ir Kuršių mariose nuo Jurbarko iki Klaipėdos – 1,50 m. Kuršių mariose 2,0 m garantinius gylius.

Informacija apie faktinius gylius bus teikiama VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos Kelių skyriuje (tel. (8 37) 321234, el. p. keliutarnyba@is.lt) ir įmonės tinklapio svetainėje www.liwa.lt

Susiję įrašai:

1. Kelių būklė pamaryje
2. Vandens motociklais Ventėje pramogavę tauragiškiai „nuskrido“ į Rusiją
3. 2011 m. navigacijos pradžia balandžio 25 d.
4. Kelyje į Rusnę 18 cm vandens
5. Kelyje į Rusnę vėl atsirado vandens. Jo lygis sparčiai kyla (papildyta 16.30 val.)

Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Besinaudojantys išlygomis prekeiviai visada privalės išrašyti pirkėjams pinigų priėmimo kvitą arba kitą apskaitos dokumentą.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), primindama, kad nuo š.m. gegužės 1 dienos kasos aparatai (toliau – EKA) bus privalomi visiems individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie prekiauja patalpose ne tik maisto, bet ir kitomis prekėmis, informuoja, kad tam tikrais atvejais EKA naudoti nebus reikalaujama. Išlygos nustatytos po diskusijų su Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija bei LR Finansų ministerija.

VMI prie FM viršininko įsakymu patvirtinta, kad EKA nebūtina naudoti:

1. individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie prekiauja pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, kurių siena (-os) arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką;

2. gyventojams, kurie prekiauja tik savos gamybos tautinio paveldo produktais;

3. gyventojams, kurie per paskutiniuosius 2 metus pirmą kartą įregistravę prekybos individualią veiklą pagal pažymą arba įsigiję prekybos verslo liudijimą, arba keičia mokesčių sumokėjimo formą iš individualios veiklos su prekybos verslo liudijimu į prekybos individualią veiklą pagal pažymą, prekiauja pirmuosius 6 veiklos vykdymo mėnesius, skaičiuojamus nuo veiklos įregistravimo ar verslo liudijimo įsigijimo;

4. gyventojams, kurie įsigijo prekybos verslo liudijimą, kuriame numatyta veiklą vykdyti tik vieną dieną per savaitę, ir pasirinko veiklą vykdyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų savivaldybių teritorijose ar neribojant veiklos teritorijos prekiauja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų savivaldybių teritorijose, taip pat gyventojams, kurie prekiauja įsigiję prekybos verslo liudijimą, kuriame numatyta veiklą vykdyti ne daugiau kaip dvi dienas per savaitę kitų savivaldybių teritorijose;

5. konkrečiais atvejais Valstybinei mokesčių inspekcijai įvertinus objektyvias priežastis ir priėmus individualius sprendimus, dėl kurių kasos aparato naudojimas atitinkamoje prekybos vietoje yra negalimas arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingas administracinės naštos pasekmes.

VMI akcentuoja, kad konkrečiais atvejais aplinkybes nagrinės ir individualius sprendimus dėl EKA nenaudojimo priims ne vienas inspektorius, o apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose sudarytos komisijos.

Pažymėtina, kad verslininkas, kuriam taikoma išlyga dėl EKA naudojimo, kiekvienam pirkėjui privalo išduodamas pinigų priėmimo kvitą arba kitą teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamą apskaitos dokumentą.

Susipažinti su VMI prie FM viršininko įsakymu galite čia: http://www.vmi.lt/lt/?itemId=10825458

VMI primena, kad pagal Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. priimtą nutarimą, nuo gegužės 1-osios EKA bus privalomi visiems gyventojams, kurie prekiauja ne tik maisto, bet ir kitomis prekėmis. Kasos aparatai bus privalomi visiems dirbantiems ne lauko sąlygomis – pastatuose, patalpose kioskuose, autoparduotuvėse, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose.

LR Finansų ministerija informuoja, kad kol kas nėra aiškus asmenų, kuriems bus privalu naudoti EKA, skaičius. Valstybinė mokesčių inspekcija registruodama EKA identifikuos asmenis, kuriems, pagal naują tvarką, kasos aparatus bus privalu naudoti. Kai bus žinoma, kiek tokių asmenų yra, tada ir bus apsispręsta dėl kasos aparatų įsigijimo išlaidų kompensavimo sąlygų.

Visą informaciją mokesčių klausimais gyventojai gali sužinoti paskambinę Mokesčių informacijos centro (toliau – MIC) telefonu 1882, apsilankę VMI interneto svetainėje www.vmi.lt arba teritorinėse mokesčių inspekcijose. VMI pažymi, kad Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882 teikiamos konsultacijos įrašomos ir yra lygiavertės rašytinėms.

Susiję įrašai:

1. VMI primena, kokie duomenys turi būti kasos kvite
2. Kasos operacijų žurnalo nereikės registruoti mokesčių inspekcijoje
3. Su kasos aparatų naudojimu Šilutės smulkiuosius verslininkus supažindins kursai
4. Nuo šiol daugiau žmonių galės naudoti „Neįgaliojo“ ženklą bei neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę
5. Norėdami teikti sniego valymo paslaugas, gyventojai gali pasirinkti veiklos vykdymo formą

Neretas vartotojas yra gavęs kvietimus atvykti nustatytu laiku į nurodytą vietą (dažniausiai į viešojo maitinimo įstaigą), kur bus pavaišinti nemokamais pietumis arba jiems bus įteiktas neva laimėtas prizas, suteikta galimybė dalyvauti loterijoje ir laimėti vertingą prizą, suteikta galimybė palankiomis kainomis įsigyti vertingą daiktą ar paslaugą (pvz.: sulčiaspaudes, puodus, patalynę, čiužinius, vandens valymo bei lyginimo sistemas, apgyvendinimo paslaugas užsienio šalyse ir pan.).

Tačiau kai kurie tokių renginių dalyviai, susigundę jų organizatorių viliojančiais pasiūlymais, po to kreipiasi į Valstybinę vartotojų teisų apsaugos tarnybą, teiraudamiesi, kokios yra jų teisės, kai prekes ar paslaugas įsigyja įvairių pristatymų (prezentacijų) metu, t. y. ne prekybai skirtose patalpose. Vartotojai nurodo, kad pristatymų metu nesuteikiama galimybė atidžiai susipažinti su pirkimo – pardavimo sutarties sąlygomis, taip pat nėra paaiškinamos sutarties nutraukimo sąlygos. Kai kurie vartotojai nurodė, kad pristatymų organizatoriai teigia, kad siūloma kaina galioja tik pristatymo metu ir jei tą pačią dieną vartotojai nepasirašys sutarties ir nesumokės pinigų, daugiau galimybės įsigyti prekę ar paslaugą tokia palankia kaina nebebus.

Tokie pardavėjų veiksmai gali pažeisti Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 7 punktą, draudžiantį apgaulingai tvirtinti, kad produktą bus galima įsigyti tik per ypač trumpą laikotarpį arba, kad tik tuo laikotarpiu jį bus galima įsigyti nustatytomis sąlygomis, taip siekiant paskatinti vartotoją nedelsiant priimti sprendimą, nesuteikiant vartotojui galimybės ar pakankamai laiko priimti informacija paremtą sprendimą.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.357 straipsnis nustato, kad pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties (nutraukti sutartį), sudarytos ne prekybai skirtose patalpose, apie tai pranešdamas raštu pardavėjui per septynias dienas nuo dokumento, kuriame pateikiama informacija apie prekę/paslaugą, pardavėją ir sutarties nutraukimo sąlygas, gavimo dienos. Jeigu minėtas dokumentas pirkėjui apskritai nebuvo įteiktas, pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos.

Tačiau yra ir išimčių kai minėtomis teisėmis negalima pasinaudoti, jei sutartys yra sudaromos: 1) dėl maisto produktų ar kitų kasdieniam vartojimui skirtų daiktų pirkimo–pardavimo ir (arba) pristatymo; 2) dėl daiktų pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas atvyksta pagal aiškiai pareikštą vartotojo prašymą, išskyrus atveju, jeigu vartotojui pateikiami kiti daiktai ar paslaugos, nei jis prašė; 3) dėl draudimo paslaugų teikimo; 4) dėl vertybinių popierių pirkimo–pardavimo; 5) dėl daiktų pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo, kai pagal sudarytą sutartį vartotojas turi mokėti ne daugiau kaip du šimtus litų; 6) kai buvo sudaryta notarinės formos sutartis.

Valstybinė vartotojų teisų apsaugos tarnyba vartotojams pataria pristatymų metu neskubėti pasiduoti jų organizatorių spaudimui nedelsiant sumokėti už siūlomą prekę ar paslaugą, o prieš tai atidžiai susipažinti su pirkimo – pardavimo sutarties sąlygomis.

Vartotojai manantys, kad sudarant sutartis ne prekybai skirtose patalpose buvo pažeistos jų, kaip vartotojų teisės dėl informacijos suteikimo gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisų apsaugos tarnybą (Vilniaus g. 25, 0119, Vilnius) nemokamu telefonu 8 800 00008. Taip pat išsamesnę informaciją galima surasti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto svetainėje www.vvtat.lt.

Susiję įrašai:

1. Vandens branginimas atidėtas! Bet tik laikinai…
2. Ar KET pažeidžiantys policininkai turi moralinę teisę bausti kitus?
3. SADM: vaikus auginantys darbuotojai gali naudotis teise į „mamadienius“ ir „tėvadienius“
4. Energetikos ministerija: Daugiabučių namų gyventojai turi teisę perimti šilumos punktų valdymą
5. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos universitetu

Nuotraukos Edvardo Lukošiaus

Šiandieną ryte Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Rajonų ir miestų mokesčių mokėtojų skyriaus Šilutės poskyrio vedėja Rasa Banaitienė bei vyriausioji specialistė Dalia Tribičienė mokesčių inspekcijoje surengė spaudos konferenciją žiniasklaidos atstovams, kurioje supažindino su VMI pranešimu spaudai: „VMI gyventojams jau pateikė preliminarias pajamų deklaracijas“.

920 tūkst. gyventojų VMI Elektroninėje deklaravimo sistemoje nuo šiandien ras informaciją apie savo praėjusiais metais gautas pajamas, patirtas išlaidas ir kitą naudingą informaciją, reikalingą deklaruojant pajamas ir turtą.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) informuoja, kad gyventojams, deklaruojantiems pajamas ir turtą už 2011 metus, nuo šiandien VMI Elektroninėje deklaravimo sistemoje (toliau – EDS) yra suformuotos preliminariosios gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) deklaracijos. Jas pateikti gyventojai gali prisijungę prie EDS, adresu https://deklaravimas.vmi.lt.

Klaipėdos AVMI primena, kad iki šių metų gegužės 2 d. pajamas bei turtą privalo deklaruoti valstybės politikai, tarnautojai, Europos Parlamento nariai, kiti asmenys, išvardyti Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnyje, ir jų šeimos nariai. Deklaracijas privalo pateikti individualiai dirbantys gyventojai, t.y. tie, kurie VMI buvo įregistravę individualią veiklą pagal pažymą arba įsigiję verslo liudijimą – nesvarbu gavo jie pajamų, ar ne. Pajamas deklaruoti privalo ūkininkai ir jų partneriai.

Nuo šių metų turto ir pajamų deklaracijas pateikti privalo kredito įstaigų tarybų ir (ar) valdybų nariai, administracijų vadovai, pavaduotojai ir jų šeimų nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausi redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai. Taip pat tie gyventojai, kurie politinės kampanijos dalyviui (-iams) per praėjusius metus paaukojo daugiau kaip 40 Lt.

„Deklaruoti gali ir tie gyventojai, kurie nori pasinaudoti mokesčio lengvata ir susigrąžinti dalį patirtų išlaidų pvz., jei 2011 m. mokėjo gyvybės draudimo, pensijų įmokas, taip pat už pirmas studijas ir (ar) pirmą profesinį mokymą, palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą būsto kreditą ar lizingo būdu 2004-2008 metais pirkę vieną asmeninį kompiuterį su programine įranga ir mokėję įmokas (be palūkanų). Susigrąžinti minėtas išlaidas gali tie gyventojai, kurie praėjusiais metais mokėjo 15 proc. GPM“.

Klaipėdos AVMI pažymi, jog kaip ir praėjusiais metais, teikti deklaracijas bei susigrąžinti dalį mokesčio gali ir tie gyventojai, kurie praėjusiais metais pasinaudojo per mažu ar visai nesinaudojo neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (toliau – NPD), o tie gyventojai, kurie pasinaudojo per dideliu NPD, turėtų pateikti deklaraciją bei mokestį sumokėti.

Kaip ir kasmet, VMI gyventojams, pateikusiems teisingas deklaracijas elektroniniu būdu, sugrąžinti mokesčio permokas sieks per kuo trumpesnį laiką, atsižvelgiant į įplaukas biudžetui. Permokos teisingai pateikusiems deklaracijas elektroniniu būdu bus pradėtos grąžinti jau kovo pabaigoje, o tiems gyventojams, kurie pildys popierines deklaracijas, įstatymo numatyta tvarka – iki liepos 31 d.

Klaipėdos Apskrities gyventojams už 2010 m. buvo gražinta per 28 mln. litų GPM permokų: Klaipėdos gyventojams – 15,9 mln. litu, Palangos m. – 1,3 mln., Neringos m. gyventojams – 0,4 mln. litų, Neringos gyventojams – 0,4 mln., Klaipėdos r. gyventojams – 4,1 mln. litų, Kretingos r. gyventojams – 2,6 mln., Šilutės r. gyventojams – 2,7 mln. litų, Skuodo r. gyventojams – 1,1 mln. litų GPM permokų. Iš viso praėjusiais (2011 m.) gyventojams buvo grąžinta 213 mln. Lt GPM permokų už praėjusius ir ankstesnius mokestinius laikotarpius.

Aktualios mokesčių naujovės deklaruojant pajamas

Klaipėdos AVMI informuoja, jog šiais metais GPM deklaraciją privalo pateikti visi ūkininkai,pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojai, jų pajamos iš žemės ūkio veiklos apmokestinamos taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą. Deklaracijų neprivalo teikti tie ūkininkai, kurie neprivalo registruotis ir nėra įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, ir kurių pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 10 tūkst. Lt.

Taip pat primena, jog iš individualios veiklos (gamybos, prekybos ir dalies paslaugų sričių) gautos pajamos jau nuo 2010 m. yra apmokestinamos taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą. Taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą yra apmokestinamos tik iš laisvųjų profesijų veiklos gautos pajamos. Laisvajai profesijai priskiriama: advokato, notaro, antstolio, jų padėjėjų, konsultantų teisės klausimais, apskaitininko, auditoriaus, buhalterio, lobisto, finansų ar mokesčių konsultanto, architekto, inžinieriaus, dizainerio, gydytojo, psichologo, žurnalisto, maklerio, brokerio ir panaši

veikla.

Gyventojai, deklaruosiantys pajamas ir turtą, jiems kilusiais klausimais visuomet gali konsultuotis paskambinę į Mokesčių informacijos centrą (toliau – MIC) trumpuoju telefonu 1882. Paskambinę juo ir paspaudę telefone 1, gyventojai bus sujungti su MIC konsultantu GPM deklaravimo klausimais“, — teigia V. Vildžiūnaitė ir pažymi, jog kaip ir anksčiau, išsami informacija teikiama tiek VMI interneto svetainėje, tiek ir Elektroninio deklaravimo sistemoje. Taip pat trumpas konsultacijas VMI specialistai teikia ir socialiniame tinklapyje „Facebook“ esančiame Elektroninio deklaravimo sistemos profilyje https://www.facebook.com/e.deklaravimas“.

2 proc. parama

VMI informuoja, jog gyventojai nuo šių metų gali paremti ne tik visuomenines organizacijas, fondus ir kt. paramos gavėjus, skirdami jiems iki 2 proc. pajamų mokesčio dalies, bet ir iki 1 proc. skirti politinėms partijoms (iš viso – 3 proc. nuo praėjusiais metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio). Nuo šiol žmogus, nusprendęs, kad tą patį paramos gavėją (ar gavėjus) nori remti ilgesnį laikotarpį, iki gegužės 2 dienos galės pateikti tik vieną prašymą, o parama bus skiriama tiek metų, kiek žmogus nurodys prašyme. Maksimalus terminas – 5 metų laikotarpis.

„Siekdami taupyti mokesčių mokėtojų laiką bei efektyvindami VMI veiklą, nuo šių metų suteikiame galimybę žmonėms teikti vieną prašymą remti organizacijas kelerius metus. Ne paslaptis, kad nemaža dalis gyventojų tas pačias organizacijas remia nuolat ir anksčiau kiekvienais metais privalėdavo pildyti atskirus prašymus. Nuo šiol pakaks vieno prašymo keleriems metams. Tuo pačiu mokesčių mokėtojas bet kada galės prašymą koreguoti“, — sako V. Vildžiūnaitė, pažymėdama, kad naujovė galioja tiek remiant partijas, tiek kitus paramos gavėjus. Viename prašyme nuo šiol bus galima nurodyti ir pasirinktus paramos gavėjus, t.y., visuomenines organizacijas, fondus, kt. juridinius vienetus, ir politines partijas, kurioms skiriama pajamų mokesčio dalis, o taip pat iškart numatyti pageidaujamą prašymo galiojimo laikotarpį. Patogiausia prašymą pateikti per VMI Elektroninę deklaravimo sistemą (EDS), kurioje jau patalpinta naujos redakcijos prašymą — FR0512 forma (02 versija).

VMI paaiškina, kad siekiant paskirti 2011, 2012, 2013, 2014 ir 2015 m. mokestinių laikotarpių pajamų mokesčio dalį, pakaks pateikti tik vieno − 2011 m. − mokestinio laikotarpio prašymą, jo E5 laukelyje įrašius 2015 m. Pagal tokį prašymą pajamų mokesčio dalis bus pervedama ne tik nuo 2011 m., bet ir nuo 2012, 2013, 2014 ir 2015 m. mokestinių laikotarpių pajamų, todėl gyventojui nereikės kreiptis į mokesčių administratorių dėl pajamų mokesčio dalies skyrimo nuo 2012–2015 m. mokestinių laikotarpių.

Pasirinktiems paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms pajamų mokesčio dalies skyrimo laikotarpis gali būti skirtingas. Pageidaujant pakeisti savo sprendimą dėl paramos gavėjų rėmimo, pakeisti skiriamą pajamų mokesčio dalį arba nutraukti paramą, bus galima pateikti patikslintą prašymą, tai padarant iki liepos 31 dienos. Klaipėdos AMI primena, kad kai gyventojas privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, o tokios deklaracijos iki gegužės 2 d. nepateikia, jo prašymas dėl paramos nenagrinėjamas.

Prašymą patogiausia užpildyti elektroniniu būdu per EDS, taip pat jį galima įteikti tiesiogiai mokesčių administratoriui arba atsiųsti paštu. Paramos teikėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad šiemet neliko galimybės prašymą pateikti per darbdavį. Taip pat VMI primena, kad jau keleri metai VMI nepriima prašymų, kuriuos urmu bando pristatyti paramos gavėjai.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo balandžio 1 d. teikiant prašymą dėl paramos skyrimo turės būti pildomas tik naujos redakcijos prašymas (FR0512 formos 02 versija), o šiuo metu galima pildyti tiek ankstesnį, tiek naujos redakcijos prašymą (FR0512 formos 02 arba 01 versija). Jeigu gyventojas šiemet jau yra užpildęs prašymą dėl paramos skyrimo organizacijoms, fondams, kt. paramos gavėjams ir pageidauja skirti iki 1 proc. pajamų mokesčio dalį ir politinėms partijoms, jis gali papildomai pateikti FR0512 formą (02 versija), kurioje būtų nurodyta tik politinėms partijoms skiriama pajamų mokesčio dalis. Gyventojams, iki kovo 31 d. pateikusiems senos redakcijos prašymą, papildomai teikti naujo nereikės, nebent jis norės pakeisti paramos gavėją arba skiriamą mokesčio dalį – tikslinat prašymą visais atvejais turės būti teikiama naujos redakcijos prašymas (02 versija).

Praėjusiais metais beveik 46 tūkst. Klaipėdos apskrities gyventojų įvairioms organizacijoms paramai skyrė apie 3,9 mln. litų. 2010 metais 50 tūkst. gyventojų organizacijoms paramai skyrė per 4,3 mln. litų. 2011 metais organizacijas per 25,7 tūkst. Klaipėdos m. gyventojų parėmė per 2,3 mln. litų suma ( 2010 metais klaipėdiečių skirtos paramos suma po deklaracijų patikslinimo – per 2,6 mln. litų. Klaipėdos r. savivaldybės paramos gavėjams iš viso skirta apie 486 tūkst. litų paramos (2010 m. – apie 558 tūkst. litų), Šilutės r. – apie 358 tūkst. litų ( 2010 m. – apie 369 tūkst. litų), Kretingos r. – per 300 tūkst. (2010 m. – apie 343 tūkst. litų) , Palangos m. – apie 160 tūkst. litų (2010 m. – apie 200 tūkst. litų), Skuodo r. – per 126 tūkst. (2010 m. – per 147 tūkst. litų), Neringos m. – per 120 tūkst. litų (2010 m. – apie 88 tūkst. litų). Praėjusiais metais beveik 414 tūkst. šalies gyventojų apie 36,5 mln. litų skyrė 17,7 tūkst. litų organizacijų. 2010 metais 456 tūkst. gyventojų 16,7 tūkst. organizacijų skyrė apie 40 milijonų litų.

Susiję įrašai:

1. Vienu prašymu gyventojas galės remti organizacijas ir partijas kelerius metus
2. Klaipėdos apskrities gyventojai paramos gavėjams šiemet skyrė per 3,8 mln. litų
3. Gyventojai raginami susigrąžinti 48 mln. Lt gyventojų pajamų mokesčio
4. Šilutės mokesčių inspekcijos skyrius dirbs ir šeštadienį
5. VMI primena apie neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymą

Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Darbdaviai, įdarbinę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius ir bazinius karinius mokymus baigusius karo prievolininkus, gali pasinaudoti darbo užmokesčio subsidija.

Viena iš priemonių, galinčių prisidėti prie jaunimo užimtumo, kurią siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija, yra galimybė darbdaviams gauti subsidiją, kuomet įdarbina nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusį ar bazinius karinius mokymus baigusį karo prievolininką. Tokiu atveju darbdaviui būtų kompensuojama dalis darbo užmokesčio, skirto mokėti tokiam jaunuoliui.

Jau šiemet tokia subsidija būtų taikoma darbdaviams, įdarbinusiems jaunuolius (tiek vaikinus, tiek merginas), savanoriškai dalyvavusius 3 mėnesių baziniuose kariniuose mokymuose arba atlikusius 9 mėn. trukmės nuolatinę pradinę karo tarnybą.

Po bazinių karinių mokymų ar nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo jaunuoliai įsidarbindami gali pasinaudoti valstybės numatyta 3 arba 6 mėn. 100 proc. apskaičiuoto darbo užmokesčio bei draudėjo socialinio draudimo įmokos lengvata jį įdarbinusiam darbdaviui. Ši subsidija neturi viršyti 1,5 minimalios mėnesinės algos dydžio (arba 1200 Lt/mėn.).

Tokia darbo užmokesčio subsidija galės pasinaudoti ir darbdaviai, išleidę jaunuolius savanoriškai atlikti bazinius karinius mokymus.

Bazinių karinių mokymu metu jaunuoliai įgyja privalomosios pradinės karo tarnybos statusą ir atlieka pareigą Tėvynei, gauna valstybės išlaikymą, įskaičiuojant ir socialinį bei sveikatos draudimą, o ją pabaigę įgyja papildomų lengvatų įsidarbinant ar siekiant mokslo. Be to, jie įgyja ir papildomų lengvatų stojant į kai kurias aukštąsias mokyklas. Taigi, savanoriškas dalyvavimas baziniuose kariniuose mokymuose yra visapusiškai naudingas, nes padeda jaunuoliui įgyti tam tikrų neformalių įgūdžių, reikalingų darbui, o tuo pačiu ir apsispręsti dėl tolimesnės profesinės karjeros, ypač jei iki to laiko dar nebuvo apsisprendęs.

Tokia subsidijų skyrimo ir mokėjimo tvarka bus taikoma karo prievolininkams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus po 2011 m. rugsėjo 1 d. Subsidijos mokėjimas ir jų administravimas bus finansuojamas iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų ir įgyvendinamas per Lietuvos darbo biržą (LDB).

Prognozuojama, kad šia darbo ir įdarbinimo subsidija šiais metais galėtų pasinaudoti apie 130-145 karo prievolininkų. Jai išmokėti šiemet iš KAM lėšų preliminariai gali prireikti nuo 460 iki 522 tūkst. Lt.

Subsidija taikoma:

• darbo užmokesčiui, kuris nurodytas įdarbinto karo prievolininko, atlikusio nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusio bazinius karinius mokymus, darbo sutartyje;
• darbo užmokesčiui, kuris nurodytas sugrįžusio dirbti karo prievolininko, atlikusio nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusio bazinius karinius mokymus, darbo sutartyje.

Subsidija nuo įdarbinimo arba sugrįžimo į darbą dienos mokama 6 mėnesius, atlikus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir 3 mėnesius, baigus bazinius karinius mokymus.

Darbdavys, siekiantis gauti subsidiją, turi kreiptis į teritorinę darbo biržą ir pateikti reikiamus dokumentus apie įdarbinamą jaunuolį.

Susiję įrašai:

1. Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pataria kaip elgtis ant ledo
2. Būrys jaunuolių sumušė usėniškį
3. Policininkai fiksuoja jaunuolių pažeidimus
4. Su kasos aparatų naudojimu Šilutės smulkiuosius verslininkus supažindins kursai
5. VMI primena apie neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymą