Rimanto Černiausko atminimui – „Popietinė pasaka“

Nuotraukos Violetos Astrauskienės

Sunku ir skaudu tikėti, kad vasara pradedančioje alsuoti gamtoje slapčia vaikšto ir negailestingoji mirtis. Lygiai prieš metus, birželio pirmąją, ji nutraukė Klaipėdos kultūros magistro, ilgamečio Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininko, prozininko, vaikų rašytojo, Rimanto Černiausko gyvybės giją.

Paminėti kraštiečio rašytojo Rimanto Černiausko pirmąsias mirties metines, sutampančias su Tarptautine vaikų gynimo diena, į Švėkšnos seniūnijos salę rinkosi švėkšniškiai, rašytojai, knygos bičiuliai ir artimieji. Rimantas daug rašė vaikams, 2010 m. buvo išrinktas geriausiu vaikų rašytoju, todėl neatsitiktinai ir buvo pasirinkta tema „Popietinė pasaka“. Susirinkusieji klausėsi gražių ir komiškų Rimanto parašytų pasakų „vaikams, vanagams ir sliekams“, kurias sekė rašytojo dukra aktorė Vidmantė Černiauskaitė, o pasakas sudainavo bardas Jonas Baltokas. Klausėmės ir garso įrašo su paties Rimanto skaitoma pasaka.

Popietę vedęs rašytojo bičiulis aktorius Aleksandras Šimanskis prisiminė susitikimus, pokalbių akimirkas. Prisiminimais apie Rimantą dalinosi ir jo kūrybą apžvelgė filologijos daktaras, docentas Aleksandras Žalys.

Rašytojo mirties metinių minėjimo dalyviai dar kartą prisiminė svarbiausias R. Černiausko biografijos detales, švenčių ir kasdienio gyvenimo akimirkas, jo gyvenimo būdą, prisiminė šį žmogų tokį, koks jis buvo nuolat: mylintį gyvenimą, žmones, darbą, literatūrą, rūpestingą vyrą ir tėvą.

Antroji renginio dalis buvo skirta paminėti Tėvo dieną. Šiltais žodžiais apie tėvus prabilo Švėkšnos neįgaliųjų draugijos narės: St. Norkienė, I. Sūdžiuvienė, Z. Rumšienė, I, Riterienė, V. Šimkuvienė. Jos skaitė prozą ir poeziją, prisiminė vaikystę, kartu su tėveliu praleistą laiką ir baigė palinkėjimu paties svarbiausio: kad tėvelius mylėtų jų vaikai ir anūkai. Tegul meilė pasiekia kiekvieno vaiko širdelę, tegul tėvai augina savo vaikuose žmoniškumą ir moko branginti šeimą.