Reformacijos ir savaitraščio „Svečias“ 100 metų paminėjimo šventė „Baltojoje gulbėje“(2)

Reformacijos ir savaitraščio „Svečias“ 100 metų paminėjimo šventė Žemaičių Naumiestyje. Nuotraukos Edvardo Lukošiaus

Reformacijos diena (spalio 31–oji) pažymima visose Lietuvos liuteroniškose bažnyčiose, tačiau vienoje iš jų kasmet surengiama visos Bažnyčios šventė – atvykstant į ją ir Vyskupui, ir įvairių parapijų kunigams. Žemaičių Naumiesčio parapijos „Baltojoje gulbėje“ vykusiose Reformacijos tikėjimo apgynimo šventinėse pamaldose ir pradėto leisti savaitraščio „Svečias“ šimto metų jubiliejaus paminėjimo šventėje, neskaitant Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupo Mindaugo Sabučio, dar dalyvavo penkiolika kunigų iš įvairių Lietuvos parapijų, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, istorijos žinovai Janina Janavičienė, Algirdas Žemaitaitis, Vytautas Gocentas ir kt.

Šių švenčių išvakarėse,buvęs muziejininkas istorikas Eligijus Sudeikis ne vienam gražiai įvardindamas, priminė, kad Reformacijos ir savaitraščio „Svečias“ 100 metų paminėjimo šventė vyks Žemaičių Naumiesčio „Baltojoje gulbėjė“ – Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčioje. Ir iš ties, tai buvo graži šventė. Pilnutėlėje bažnyčioje kunigai, vilkėję baltais liturginiais rūbais atrodė tarsi balti gulbinai. Pamaldų metu apie evangelikų liuteronų bažnyčios kantorių (mokytoją) Frydrichą Megnį (1873–1950), kuris pradėjo leisti savaitraštį „Svečias“ gotišku šriftu, skirtą Didžiosios Lietuvos lietuvininkams (tiražas 600 egz.) kalbėjo istorijos žinovai. „Svečias“ lankė ne tik lietuvininkų namus Didžiojoje Lietuvoje, bet užsukdavo ir į Mažąją Lietuvą, kuri priklausė Vokietijai, o perplaukęs Atlantą pasiekdavo net JAV bei Kanadą.

Istorikas E. Sudeikis iš kišenės ištraukė ir šių eilučių autoriui padovanojo Šilutės Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo išleistą (2007 m.) informacinį leidinuką „Knygos kelias – Mažvydo kelias“, kuriame jis jau tada rašė apie Frydrichą Megnį – „Žemaičių Naumiestis – laiko tėkmėje“: „Vienas žymiausių šio krašto švietėjų yra Frydrichas Megnis, kuris gimė Kretingos apskrities Prialgavos kaime, sulietuvėjusioje latvių šeimoje. Kantoriumi, vargonininku, bažnytinių chorų vadovu dirbo daugelyje parapijų. Ilgiausiai Naumiestyje:1899-1914, 1932-1936, 1945-1950 m. Jis yra vienas žymiausių šio krašto kultūrininkų.

Siekdamas šviesti žmones 1907-08 m. Naumiestyje mėgino įsteigti lietuvišką parapijinę mokyklą, bet carinė administracija nedavė leidimo. 1914 m. organizavo pirmąją viešą skaityklą Naumiesčio ir aplinkinių kaimų gyventojams. Jis taip pat ir pirmojo lietuviško choro šiame miestelyje steigėjas. Choras dar 1903 m. suorganizuotas! Taigi, šis choras – vienas seniausių šio žanro kolektyvų Lietuvoje! Šviesdamas parapijos žmones, F.Megnis 1911 m. pradžioje ėmėsi leisti 8, vėliau 12 puslapių knygelės formato savaitraštį „Svečias“. Taip pat Naumiestis tapo penktąją vietove (pasibaigus lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiui), kur spausdinti ir leisti lietuviški laikraščiai tuometinėje Rusijoje (greta Kauno,Vilniaus, Seinų, Rygos). Pirmieji šeši laikraščio „Svečias“ numeriai buvo išspausdinti E.Jagomasto spaustuvėje, Tilžėjė, vėlesni – Naumiestyje, paties F.Megnio lėšomis įsigytoje spaustuvėje.

Negavęs iš carinės Rusijos administracijos leidimo atidaryti sekmadieninę mokyklą, F.Megnis ieškojo kitų būdų šviesti žmones. Kadangi tėvai norėjo konfirmuoti savo vaikus, mokyti pradinių tikėjimo tiesų, F.Megnis konfirmuotus lietuviško rašto mokė slapta, savo bute. Tam tikslui jis parengė plačios apimties elementorių „Raktelis“, kuris buvo išspausdintas 1913 m. O.Mauderonės spaustuvėje, Tilžėjė.

Nepalankioms aplinkybėmis susiklosčius, F. Megnis, prasidėjus Pirmam pasauliniam karui, buvo ištremtas į Sibirą – Jakutijon. Išsekęs ir suvargęs tėvynėn grįžo tik po karo. 1947 04 08 F.Megnis buvo ordinuotas kunigu diakonu. Mirė 1950 10 09, palaidotas Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų kapinėse.“

Po pamaldų Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupo Mindaugo Sabučio pakviesti parapijiečiai ir svečiai susirinko prie F. Megnio kapo, uždegė žvakutes, padėjo gėlių, sugiedojo maldą.