Poetas, ėjęs nauju ir neišmintu keliu

Pristatoma literatūros ir fotodokumentikos parodos "Maironis – XX a. romantizmo poetas" elektroninė versija. Nuotraukos Vitos Gerulienės

Vasario 16-ąją, Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka šilutiškius pakvietė į renginį „Jau niekas tavęs taip giliai nemylės“, skirtą prisiminti mūsų tautos dvasios žadintoją, poetą ir kunigą Maironį, kurio 150-ąsias gimimo metines šiais metais minime.

Į renginį atėję miestelėnai turėjo galimybę susipažinti su Maironio gyvenimo ir kūrybos bei jo atminimo įamžinimo svarbesniais faktais viešosios bibliotekos Periodikos skaitykloje eksponuojamoje literatūros ir fotodokumentikos parodoje „Maironis – XX amžiaus romantizmo poetas“, kurios elektroninė versija buvo vėliau pristatyta.

Jonas Mačiulis, pasirašinėjęs Maironio slapyvardžiu, gimė 1862 m. nedideliame Pasandravio dvarelyje, netoli Tytuvėnų, Raseinių apskrityje. Jaunasis poetas pradines mokslo žinias įgijo namie, samdomų mokytojų padedamas. Dar būdamas Kauno gimnazijos gimnazistu ir studijuodamas Kijevo (Ukraina) universitete Maironis susižavėjo lenkų poeto A. Mickevičiaus bei rusų poetų A. Puškino, M. Lermontovo ir kitų žymių to meto poetų kūryba. Maironis atsižvelgdamas į tėvų norą pasirinko dvasininko kelią, pradėdamas studijas Kauno dvasinėje seminarijoje. Joje lietuvių kalbą ir literatūrą dėstė poetas, poemos „Anykščių šilelis“ autorius Antanas Baranauskas, kurio gilus domėjimasis lietuvių kalba stipriai veikė jaunąjį poetą. Tuo laikotarpiu laikraštyje „Aušra“ buvo išspausdintas pirmasis Maironio eilėraštis „Lietuvos vargas“. Gilindamas teologines studijas Peterburgo (Rusija) dvasinėje akademijoje, o vėliau joje dėstytojaudamas nepamiršo ir kūrybos. Šis laikotarpis jam buvo labai intensyvus: parašė daugumą savo lyrinių eilėraščių, pasirodė jo pirmoji knyga – „Lietuvos istorija, arba apsakymai apie Lietuvos praeigą“, pirmą kartą Maironio slapyvardžiu pasirašytas eilėraštis „Daina apie senovę“ bei žymusis eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“. 1909 m. Maironis grįžęs į Lietuvą ėjo Kauno dvasinės seminarijos rektoriaus pareigas, taip pat profesoriavo Kauno universitete, turėjo aukštus bažnytinius titulus. Mirė Maironis Kaune, sulaukęs 70-ies metų, palaidotas Katedros kriptoje.

Parodos pristatymo metu paminėta, kad poeto sukurtuose lyriniuose eilėraščiuose, poemose, baladėse išpažįstama tėvynės meilė, jautriai apdainuojamas gimtinės grožis, aukštinama legendinė tautos praeitis bei didvyriškos kovos su kryžiuočiais. Lietuvos istorija Maironiui tapo jo kūrybos įkvėpimo šaltiniu. Poetas per savo patirtį kalba ir apie dvasinius žmogaus išgyvenimus, taurumą, pirmuosius bundančios meilės jausmus ir jų trapumą. Jis savo asmenybę formavo pagal aukštą romantizmo epochos moralinį imperatyvą.

Renginio svečiai buvo pakviesti pasivaikščioti po Maironio rūmus ir sodą, kuriuos jis grįžęs iš Peterburgo nusipirko, pabuvoti jo darbo, poilsio ir svečių priėmimo kambariuose, susipažinti su biblioteka ir joje esančiomis skirtingų stilių knygų spintomis, pažvelgti į jo kūrybos rankraščius ir pamokslus, fotografijas, iškilių asmenų įteiktas vizitines korteles, dokumentus ir laiškus…, pamatyti Maironio surinktą meno darbų kolekciją, kurioje išsiskiria religinė, istorinė ir tautinė temos. Renginio dalyviams pajausti to meto romantizmo aplinkos dvasią, kurioje buvota ir gyventa prelato ir poeto Maironio, suteikė parodytas filmas „Mūsų Maironis“ iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus parengtos ir išleistos kompaktinės plokštelės „Iš Maironio palikimo“.

Lietuvių literatūros klasiko, kunigo Maironio kūrybinio, archyvinio ir memorialinio palikimo pagrindu 1936 m. buvusiuose Maironio vėlyvojo baroko stiliaus rūmuose, statytuose XVIII amžiaus viduryje Kaune, buvo įkurtas Maironio lietuvių literatūros muziejus, kuris rūpinasi poeto atminimo įamžinimu ir išsaugojimu. Šalia šio muziejaus stovi skulptoriaus Gedimino Jokūbonio sukurtas paminklas Maironiui.

Dvasininko ir poeto Maironio metams paminėti skirtame renginyje tautos literatūros klasiko sukurtas eiles skaitė Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos jaunieji skaitovai, kuriuos parengė mokytoja Dalia Šulcienė. O šventinę nuotaiką sukūrė ir klausytojus savo balsais bei atliekamomis dainomis užbūrė jaunųjų šilutiškių Martyno Kšatucko ir Domo Saulevičiaus , 2010 m. Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos 19-ojo konkurso „Dainų dainelė“ laureatų, paruoštų Šilutės rajono vaikų meno mokyklos mokytojos Daivos Pielikienės, duetas, kuriems akomponavo mokytoja Giedrė Augaitytė.

Renginio svečiai plojimais dėkojo viešosios bibliotekos partneriams ir bičiuliams už Lietuvos valstybės atkūrimo dienai sukurtą šventinę, pakilią nuotaiką, kurią parsinešė į savo namus ir šeimas.

Vidudienyje dalyvavusi tiek jaunoji, tiek vyresnioji šilutiškių karta bent iš dalies galėjo pažvelgti į mūsų tautos dvasios žadintojo, poeto ir kunigo Jono Mačiulio – Maironio gyvenimą, prisiliesti prie jo kūrybos lobių ir pažvelgti į jo memorialinį palikimą.

Šilutiškiai literatūros ir fotodokumentikos parodą „Maironis – XX amžiaus romantizmo poetas“ iki kovo vidurio gali pamatyti apsilankę Šilutės viešosios bibliotekos Periodikos skaitykloje, o vėliau ši paroda visus 2012 metus keliaus po bibliotekos filialus, su kuria susipažinti turės galimybę ir rajono miestelių bei kaimų gyventojai. Šios parodos elektroninę versiją interneto lankytojai galės rasti Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos interneto svetainėje www.silutevb.lt.

Daiva Jucikaitė, Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą