Paroda „Senosios kaimo kapinaitės“
Autorius: Daiva Milkerienė
Rubrikose: Įvairenybės Žymos: Parodos
Nuotraukos Daivos Milkerienės
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Inkaklių filialas parengė ir pristatė Inkaklių kaimo bendruomenei kaimo ikonografinę parodą „Senosios kaimo kapinaitės“. Parodos atidarymas vyko Inkaklių kaimo šventės metu, liepos 1 dieną.
Parodoje eksponuojamos XX amžiaus 8-9 dešimtmečio bei 2011 metais darytos fotografijos, kurios aiškiai atspindi sparčiai nykstantį mūsų kultūros paveldą, pateikiama kapinaičių istorija.
Kaimo kapinių atsiradimas dažniausiai siejamas su kaimo atsiradimu. Istoriniuose dokumentuose kaimų kapinės minimos jau 17 a. pradžioje. Jas turėdavo beveik kiekvienas kaimas arba keli kaimai netoli vienas kito. Kapinės buvo įrengiamos ant kalvelių, tarp dirbamų laukų, kai kada greta senųjų kapinynų ar miškuose. Į jas specialiai nutiesdavo keliuką.
Lietuviai labiau mėgo medį ir statė medinius paminklus. Dažniausiai statydavo ąžuolinius, nes ąžuoliniai atminimo ženklai paprastai stovi tiek, kiek gyvena dvi kartos. Vėliau įsigalėjo geležinių kaltinių kryžių, betoninių antkapių ir paminklų statymas.
Per kelis šimtmečius buvo susiklosčiusi aiški tradicijų ir apeigų sistema pagerbti mirusiuosius: laidojimo apeigos, kapinių tvarkymas… Šeimose vaikai nuo mažens buvo mokomi pagarbiai elgtis kapinėse. Gyvavo aiški draudimų sistema – iš kapinių nevalia nieko imti, nevalia triukšmauti, šiukšlinti. Kapinės nuo seno buvo prižiūrimos ir puošiamos gėlėmis. Senelių kapus paprastai prižiūrėdavo vaikai ir anūkai arba tie, kas juos pažinojo, su jais bendravo. Kapinių aptvėrimas ir jų sutvarkymas buvo bendras viso kaimo reikalas, todėl šiuos darbus atlikdavo visas kaimas – darydavo talkas, rinkdavo lėšas.
Prieš pusę amžiaus ir daugiau lietuviai ypatingo dėmesio kapinėms neskyrė. Galbūt lėmė tai, kad žmonės gyveno čia pat, šalia kapelių, buvo labai artimai susiję su gimtaisiais namais. Vėliau, prasidėjus kolektyvizacijai, vis daugiau žmonių atitrūko nuo tėviškės, pasitraukė į miestus. Gimtųjų vietų ir artimųjų kapų lankymas tapo papročiu, rodančiu, kad žmonės nenutraukė ryšių su artimaisiais ir gimtine. Gaila, kad neveikiančios kapinės sparčiai nyksta. Viena vertus, nebėra artimųjų, kurie kapus prižiūrėtų, o kita vertus, kai kurie žmonės neturi pagarbos mirčiai – jų vandalizmas ypač per spalvotojo metalo karštligę yra didžiausias kapinių praradimas.
Šiandien Švėkšnos seniūnijos teritorija apima tiek buvusios Didžiosios Lietuvos, tiek Prūsijos žemes. Todėl čia yra kelių tikėjimo kapinaičių: katalikų krikščionių, evangelikų liuteronų, žydų.
Anksčiau beveik kiekvienas kaimas turėjo savo kapinaites. Šiandien jų Švėkšnos seniūnijoje žinomos išlikusios tik 24. Šioje parodoje pristatomos šešios iš jų.
Kaip žmogus, taip ir kiekvienos kaimo kapinaitės turi savo likimą. Norintiems susipažinti su parodą kviečiame apsilankyti Inkaklių filiale. Paroda veiks iki liepos 9 d.
-
- Nuotraukos Daivos Milkerienės
Parašykite komentarą
Paroda „Bauskės miesto fotografijos“ Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė pristatė Raičio Abelnieko (Raitis Abelnieks) fotografijų parodą apie Latvijos Bauskės miestą, trumpai papasakojo apie kolegų muziejininkų veiklą bei » Daugiau
Startuoja „Lietuvos kaimo spindulys 2012“ „Geros tradicijos, pradėtos prieš kurį laiką, turi būti tęsiamos ir toliau. Tad ir šį pavasarį rinksime labiausiai kaimui nusipelniusius žmones – šviesuolius, darbštuolius, » Daugiau
Socialinė fotografijų paroda po kaštonais Lapkričio 7 – 18 dienomis Šilutės pradinės mokyklos kiemelyje po kaštonais eksponuojama socialinė fotografijų paroda „Mes už švarią Lietuvą“. Parodos tikslas – dar » Daugiau
Pašyšių kaimo bendruomenės šventė (nuotraukos, video) Jau tapo tradicija liepos mėnesio pirmą savaitgalį rengti Pašyšių kaimo šventę, pavadintą “Susirinkime visi”. Šiemet šventė sutraukė gausų, apie tūkstantį dalyvių būrį. » Daugiau
Bikavėnų filialo bibliotekoje meno darbų paroda Nacionalinei bibliotekininkų savaitei „Skaityk bibliotekoje“ pažymėti Bikavėnų filialo bibliotekoje atidaryta tautodailininkės Daivos Dlugoborskienės meno darbų paroda. Savo darbus pristatė ir apie pomėgį » Daugiau
Latviai domėjosi šilutiškių bibliotekininkų patirtimi Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje lankėsi 35 Latvijos bibliotekininkai. Dar kovą susiderinę susitikimo Šilutėje datą, » Daugiau
Šilutė: Biblioteka – kultūros paveldo buveinė Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka krašto knygininkų bendruomenei pristatė bibliotekininkų parengtą ir išleistą naują ir jau devintąją » Daugiau
Tarptautinės konferencijos „Kristijonas Donelaitis ir laikas“ atgarsiai Gegužės 21 d., antradienį, pasitinkant Šilutės miesto gimtadienio šventę, Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje surengta » Daugiau
Net ir būdamas namuose, jauskis tikru europiečiu Gegužės 8-9 dienomis Šilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka tradiciškai kvietė šilutiškius į renginius, skirtus Europos Sąjungos (ES) » Daugiau
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena Kintuose „Ar kas uždegs vaškinę žvakę, Kai smėlio kauburį supils? Už sunkų kelią, baugią naktį Ar kas mus, » Daugiau
Konferencija „Kristijonas Donelaitis ir laikas“ Pasitinkant Šilutės miesto gimtadienio šventę, gegužės 21 d., antradienį, Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyks » Daugiau
„Antano Baranausko keliu pas žemaičius“ žygeiviai finišavo Vainute Šiemet sukanka 160 metų nuo būsimojo poeto ir vyskupo Antano Baranausko kelionės iš Anykščių į pirmąją darbovietę » Daugiau
Spaudos leidinių paroda “Vakarykštis laikraštis” Šilutės muziejuje šiandie minimos Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga atidaryta paroda “Vakarykštis laikraštis”. Joje eksponuojami » Daugiau
F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – du apdovanojimai (1)Balandžio 30 d. neseniai duris atvėrusiame Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyko Lietuvos bibliotekininkų » Daugiau
Ko nors nežinoti – ne yda, svarbu turėti tikslą sužinoti ir išmokti Šį pavasarį jau tryliktąjį kartą Lietuvos bibliotekininkų draugija pakvietė visus, neabejingus knygai, menui į ateiti į bibliotekas. » Daugiau
