Nemuno deltos regioninį parką ne veltui vadinamame paukščių rojumi

Nuotraukos Edvardo Lukošiaus

Vakar (kovo 28 d.) unikalia Nemuno deltos regioninio parko gamta, sparnuočių klegesiu, bundančios gamtos grožiu džiaugėsi ne tik Pamario krašto žmones, bet ir svečiai iš įvairių Lietuvos kampelių: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Ukmergės, Alytaus, Marijampolės, Mažeikių, Nidos, Šilutės, Usėnų bei Endriejavo. Gamtos fotografas Julius Morkūnas pristatė paukščių fotografijų parodą.

Pasak Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vadovo Vaido Pavilonio, stebėti iš žiemojimo vietų grįžtančius paukščius iš anksto užsiregistravo keli šimtai gamtos mylėtojų.

Tai, kad šiemet sulaukta tiek dalyvių, nelieka abejonių, kad šis renginys bus tradicinė ir kasmetinė paukščių sutiktuvių pavasario šventė, sukviesianti dar daugiau lankytojų bei turistų į mūsų Pamario paukščių rojų.

Į Nemuno deltos regioninio parko direkcijos lankytojų sąrašus tūkstantuoju numeriu įrašyta lankytoja. Laimingąja tapo usėniškė Lolita Venckutė. Jai parko direktorius Vaidas Pavilonis įteikė nemokamą pakvietimą pasiplaukioti pontoniniu plaustu Nemuno deltos regioninio parko upėmis.

Nemuno deltos regioninį parką ne veltui vadinamame paukščių rojumi. Kodėl? Kasmet, pavasarinių migracijų metu, čia apsistoja įspūdingi sparnuočių būriai. Potvynio užlietose pievose jie ilsisi ir atgauna jėgas. Viename jų galima suskaičiuoti net iki 40 tūkst. paukščių.

Delta yra įžymi tuo, kad čia gausu retų perinčių paukščių, bei svarbi kaip poilsio vieta keliaujantiems sparnuočiams. Pagal Ramsaro konvencijos kriterijus 1993 metais ji buvo įtraukta į tarptautinės reikšmės drėgnų vietovių sąrašą. Šis nepakartojamas, įvairiapusis regioninio parko kraštovaizdis, dar tebeturintis natūralią dinamiką, privalo būti išsaugotas.

Paukščių stebėtojai lydimi Nemuno deltos regioninio parko direkcijos specialistų, apsiginklavę paukščių pažinimo vadovais, žiūronais ir monokliais, kurių pagalba matoma net paukščių akių spalvą, grupėmis po dešimt žmonių vyko į paukščių poilsio ir mitybos vietas.

Pasak šio renginio organizatorių, paukštininkai stebėjo gulbes giesmininkes, kurių trimitavimas yra girdimas visą parą. Tai labai gražus tundros paukštis, tačiau jos Lietuvoje nepasilieka perėti. Šiuo metu taip pat stebimi tūkstantiniai baltakakčių, pilkųjų žąsų būriai. Stebimos ir parskridusios urvinės antys, dryžagalvės kryklės, smailiauodegės antys, gervės bei antys cyplės.

Buvo puiki proga sužinoti kokiuose inkiluose gyvena mūsų mažieji draugai bei puiki proga išmokti meistrauti inkilus sparnuočiams. Tuo pasirūpino Rusnės specialiosios mokyklos mokytojas Vitalijus Škimelis.

Mažieji renginio dalyviai lipdė velykines dekoracijas iš ekologiško, vietoje pasigaminto plastilino. Mažųjų užimtumu rūpinosi Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vyr. specialistė (kraštotvarkininkė) Jovita Stanionienė ir vyr. specialistė (rekreacininkė) Aurelija Jakštienė, tam, kad mažieji netrukdytų suaugusiems stebėti grįžtančius paukščius.

Visų paukščių sutiktuvių dalyviai vaišinosi ypatinga ant laužo virta arbata, kuria vaišino rusniškiai Valentina ir Valdas Baužai. Kaimo turizmo sodybos „Pakalnio vingis“ savininkai Daiva ir Raimondas Plikšniai siūlė pašmėkioti lauko sąlygomis virto šiupinio. Šilutiškiai Estera ir Sigitas Žiliai siūlė įsigyti miniatiūrines inkilėlių dekoracijas.

Visi norintys už simbolišką mokestį galėjo pasiirstyti irklentėmis kitaip vadinamais supais arba pasimaudyti lediniame vandenyje.

Renginio dalyviai įkvėpę gaivaus pavasarinio oro gurkšnį, paganę akis po Pamario krašto pievas su tūkstančiais besiganančių žąsų ir kitų paukščių būriais, kurios paliko neišdildomą įspūdį grįžo namo.