Kaip elgtis, jei darbdavys man nemoka atlyginimo?

Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Klausimas: Darbdavys nesumokėjo vieno mėnesio algos, antras mėnuo eina į pabaigą, tačiau nieko nėra šnekama apie neišmokėtus atlyginimus. Ar darbdavys gali taip elgtis? Kur galiu kreiptis?

Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis

Jeigu darbdavys Jums nemoka atlyginimo arba moka mažiau, negu numatyta darbo sutartyje, neprivalote su tuo taikstytis. Darbuotojų ir darbdavių santykius reguliuojantis Darbo kodeksas tokioje situacijoje padeda apginti darbuotojo teises. Negaudamas atlyginimo, turite teisę laikinai sustabdyti darbo sutarties vykdymą. Taip pat galite kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Darbo kodeksas numato, kad jeigu darbdavys ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemoka viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio, darbuotojas turi teisę laikinai iki 3 mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš 3 darbo dienas. Svarbu, kad tai būtų ne formalus raštu išsiųstas prašymas, o darbdavys būtų realiai informuotas apie darbo sutarties vykdymo sustabdymo priežastis.

Už šį laikotarpį darbo užmokestis darbuotojui nebus mokamas, tačiau jei darbo sutarties vykdymas sustabdytas pagrįstai, darbdavys turi darbuotojui sumokėti ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį, kuomet darbuotojas buvo sustabdęs savo darbo funkcijų vykdymą. Darbuotojas, nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą, įstatymų nustatyta tvarka atsako už darbdaviui padarytą žalą.

Be to, jei darbdavys ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemoka darbo užmokesčio, darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip 6 mėnesių laikui. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip 3 dienos nuo prašymo padavimo dienos. Tokiu atveju darbuotojui priklauso 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.

Jei darbuotojas nenori prisiimti rizikos ir nėra visiškai tikras dėl savo sprendimo, jis prieš nutraukdamas arba sustabdydamas sutartį gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kad ši nustatytų darbo užmokesčio nemokėjimo faktą.

Dar vienas dalykas, kurį gali padaryti darbuotojas, kuriam priklausančio darbo užmokesčio darbdavys nesumoka – kreiptis į darbo ginčų komisiją, įsteigtą prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus. Tačiau nedelskite: kreiptis turite per 3 mėnesius po to, kai sužinojote ar turėjote sužinoti, kad Jūsų teisės yra pažeidžiamos. Šį būdą darbuotojas gali rinktis bet kada, kai yra individualus ginčas, išskyrus atvejus, kai Darbo kodeksas nustato, kad turi būti kreipiamasi tiesiogiai į teismą.

Svarbu žinoti, kad darbo ginčų komisija yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus. Taigi, darbuotojas dėl nesumokėto darbo užmokesčio negali iš karto kreiptis į teismą, prieš tai nesikreipęs į darbo ginčų komisiją.

Darbo ginčų komisijų sprendimai yra privalomi abiems šalims. Jei darbdavys ginčo komisijos sprendimo nevykdys, atlyginimą darbuotojui iš darbdavio išieškos antstoliai. Jei darbuotojas ar darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jie gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo.

Svarbi detalė: visais šiais atvejais kalbama tik apie darbo sutartyje įrašytą darbo užmokestį. Jokie sutartyje įrašyti, bet konkrečiais skaičiais neišreikšti priedai ir premijos reikšmės neturi, žodiniai susitarimai – taip pat. Todėl dar sudarydamas darbo sutartį turėtumėte pasirūpinti, kad atlyginimas, kurį Jums žada darbdavys, atsispindėtų ir joje.

Šiame atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ar konkrečiu atveju priimtas sprendimas.

Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk