Inkaklių UDC vaikai su mokytojais dalyvavo Tarptautinės komisijos inicijuotame Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos paminėjime „Atminties kelias“(1)

Nuotraukos Inkaklių mokyklos-daugiafunkcio centro

Inkaklių mokyklos-daugiafunkcio centro vaikai dar maži, jiems nuo 4 metukų iki 11, bet neabejodami įsijungė į Tarptautinės komisijos pasiūlytą nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos paminėjimą „Atminties kelias“. Šis renginys skiriamas 5 – 12 klasių Lietuvos mokiniams, bet mes būtume ne mes, jei, turėdami šalia mokyklos-daugiafunkcio centro žydų genocido aukų kapines, neišnaudotume galimybės vaikuose puoselėti pilietiškumą.

Nuo paties ryto Inkaklių vaikai į mokyklėle rinkosi atsinešdami po akmenuką, kai kas ir ne vieną. Jie, rūpestingų mokytojų Petrutės Freitakienės, Danguolės Volkovos ir Stanislavos Ramonienės, buvo paprašyti atsinešti dailius akmenukus, kurie žydų tautoje simbolizuoja atmintį. Žydai, eidami į kapines ar į artimųjų žūties vietą, neša ne gėles, o akmenį. Taip padarė ir Inkaklių vaikai. Kadangi nužudytųjų per Holokaustą Inkaklių žydų bendruomenės narių vardai nežinomi, ant akmenėlių mokiniai piešė Dovydo žvaigždę, vieną seniausių žmonijos simbolių, naudojamų daugelio šalių heraldikoje, tame tarpe ir žydų.

Prieš apipavidalinant akmenėlius, mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Algimantas Jokšas vaikams priminė istorines tiesas apie Holokaustą, žydų tautos persekiojimus, kurių pradžia istorikai laiko 1933 m., kai sausio 30 dieną Vokietijos kancleriu tapo Adolfas Hitleris, nacių partijai sėkmingai pasirodžius 1932 m. rinkimuose. Nacistinės Vokietijos vadovas teigė, kad žydai nepriklauso net žemesniajai rasei, jie esą tiesiog ne žmonės. Jis skelbėsi pasaulio gelbėtoju nuo žydų pavojaus, o tą gelbėjimą suprato kaip visų žydų sunaikinimą. Nužudyta buvo šeši milijonai, tarp kurių – pusantro milijono vaikai. Lietuvoje iki antro pasaulinio karo gyveno apie 200 000 žydų, iš kurių 192 000 buvo sunaikinta, beje, didžiausias procentas Europoje, net 96 %. Pasak seniūno Švėkšnos seniūnijoje nebeturime žydų tautybės žmonių nei menančių šiuos įvykius, nei palikuonių. Mokiniams buvo parodytas vaikų piešinių pagrindu parengtas filmas „Išgyvenusi Holokaustą“, parengtas pagal tikrų išgyvenimų pasakojimus.

Kaip ir dera, kairėje rankutėje laikydami apipavidalintus akmenėlius, Inkaklių mokyklos-daugiafunkcio centro vaikučiai, vilkėdami saugos liemenes, kartu su mokytojais, patraukė pėsčiomis į masinio žydų genocido vietą Inkakliuose. Šioje vietoje Šilutės rajone 1941 metais buvo įvykdyta antroji egzekucija (pirmoji vyko Švėkšnoje). Čia, istorikų žiniomis, buvo sušaudyta 300, kai kurių šaltinių teigimu – 450 žydų tautybės žmonių. Nuėję į istorinę vietą, mokiniai jau rado Švėkšnos gimnazistų paliktus pėdsakus (iš mažų žvakučių už paminklo sudėliotą septynšakę žvakidę). Vietovės nušienavimu, kaip visada pasirūpino Švėkšnos seniūnas Adolfas Šeputis. UDC mokytoja Petrutė Freitakienė operatyviai sutvarkė paradinę paminklinio akmens pusę, nugrėbdama lapus ir žolę, o vaikai iš 77 akmenukų sudėliojo septynšakę žvakidę – menorą, kurios viršūnėse uždegėme 7 ilgalaikės atminties žvakutes. Vaikai susikaupę pagerbė nužudytuosius, prisiminė tolerancijos, pagarbos, meilės artimam žmogui svarbą ir nors dalinai įrašė atmintin sunkią istorinę tiesą.