|
Maudynės po liūčių gali būti pavojingos |
|
|
2010 liepos 23 |
Lietuvą užplūdus karšto oro bangai, gyventojai apgulė ne tik pajūrį, bet ir vidaus vandenis: tvenkinius, ežerus, upes. Tačiau karštas oras atnešė į mūsų kraštą ir senai beregėtas liūtis, kurios tapo dar vienu rizikos faktoriumi besimaudantiems poilsiautojams, kadangi į vandens telkinius dideliais kiekiais srūvantis lietaus vanduo nuplauna visus aplink juos esamus ant žemės paviršiaus nešvarumus, tarp jų ir biologinės kilmės (pavyzdžiui, fekalijas), kurie gali užteršti maudyklų vandenį ligas sukeliančiais mikroorganizmais. Gali pasitaikyti ir tokių atvejų, kai lietaus vanduo išplauna šalia vandens telkinių esančių sodų ir sodybų lauko tualetų turinį.
To įrodymu galime paminėti birželio mėnesį įvykusią ekologinę nelaimę, kurios metu po didelių liūčių Šyšos upėje išgaišo daugybė žuvų. Žmogui vandens telkinių bakterinė ir virusinė tarša gali sukelti ūmias ir pavojingas žarnyno užkrečiamąsias ligas - salmoneliozę, dizenteriją, hepatitą A; akių, ausų, nosies ertmės, viršutinių kvėpavimų takų infekcines ligas; odos infekcijas. Ligas sukeliantys mikroorganizmai sveikatai pavojų gali sukelti, kai maudyklos vanduo patenka į burną. Dažniausiai taip nutinka vaikams, todėl jiems ypatingai reikėtų vengti maudytis po liūčių.
Maudymosi sezonas jau yra įpusėjęs ir jam gerai pasirengta. Džiugu, kad Vilniaus miesto maudyklos yra prižiūrimos gelbėtojų tarnybos, yra įrengti vaikų žaidimų įrenginiai, šiukšliadėžės, persirengimo kabinos, lauko tualetai. Nėries upės maudyklų paplūdimiuose įrengti geriamojo vandens fontanėliai, Valakupių maudykloje veikia medicinos punktas.
Lietuvos maudyklų vandens kokybė yra nuolat stebima, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1055 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ (Žin., 2007, Nr. 139-5716), prieš maudymosi sezoną ir jo laikotarpiu periodiškai atliekami fizikiniai, cheminiai ir mikrobiologiniai maudyklų vandens tyrimai, informacija teikiama visuomenei, kaupiama ir analizuojama. Ši higienos norma įpareigoja institucijas, atsakingas už paplūdimių ir maudyklų administravimą, informuoti visuomenę apie vandens kokybę. Poilsiautojams matomoje paplūdimių vietoje turi būti įrengtas informacinis stendas, kuriame turi būti nurodyta bendra informacija apie maudyklas, oro ir vandens temperatūrą, vandens kokybės tyrimų rezultatus, rekomendacijas ar draudimus ir kt.
Lietuvos maudyklų vandens 2010 m. kokybės tyrimų duomenimis Vilniaus apskrities maudyklų vandens kokybė yra gera. Vilniaus m., Trakų, Švenčionių, Širvintų, Šalčininkų rajonuose 28 tirtų maudyklų vandens mikrobiologiniai parametrai atitiko jiems keliamus reikalavimus (tik keliose buvo nustatyta trumpalaikė tarša). Vilniaus mieste tirtų Žaliųjų, Salotės, Tapelio, Baldžio ežerų, Nėries upės II, Žirmūnų maudyklų mikrobiologiniai parametrai taip pat atitiko normuojamas vertes, tačiau 2010 liepos 15 d. atliktais tyrimais nustatyta, kad Valakupių I maudyklos vandens mikrobiologiniai parametrai neatitiko Lietuvos higienos norma HN 92:2007 reikalavimų. Atliekamų Lietuvos maudyklų vandens tyrimų rezultatai skelbiami internete. Maudyklų vandenyje atsparių šilumai žarninių lazdelių vertė neturi viršyti 1000 vnt./100 ml, žarninių enterokokų – 100 vnt./100 ml). Atsparios šilumai žarninės lazdelės ir žarniniai enterokokai vandenyje rodo vandens taršą fekalijomis.
Galime pasidžiaugti, kad Lietuvos pajūrio ir vidaus vandenų maudyklos išlieka vienos švariausių Europoje. Europos aplinkos agentūros 2009 m. metinės ataskaitos duomenimis, visus vidaus vandenų maudyklų būtiniausius standartus atitiko šešios Europos Sąjungos šalys, tarp kurių yra ir Lietuva.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras įspėja, kad savo saugumu paplūdimiuose turi pasirūpinti ir patys poilsiautojai, nederėtų per daug atsipalaiduoti, naudoti alkoholinių gėrimų. Svarbu nepervertinti savo galimybių, stebėti savo ir artimųjų, ypač vaikų, sveikatos būklę. Jeigu jaučiamas silpnumas, taip pat perkaitus, reikėtų maudytis atsargiai. Labai svarbu neužmiršti apsaugos priemonių nuo saulės, maudytis tik stebimose ir prižiūrimose maudyklose. Po liūčių reikėtų riboti vaikų maudynes. Norėtume atkreipti dėmesį į poilsiautojų sanitarinės kultūros svarbą ne tik pačiame vandens telkinyje, bet ir jo prieigose. Maudyklose draudžiama šiukšlinti, plauti autotransporto priemones, atlikti gamtinius reikalus, maudyti šunis ir kitus gyvūnus, girdyti gyvulius, praustis naudojant prausiklius, skalbti drabužius.
|
|
|
