Šrifto dydis:
2011-10-09

Gruzija pakerėjo šilutiškius bibliotekininkus, o bibliotekininkai – gruzinus


Autorius: Dalia UŽPELKIENĖ, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė
Rubrikose: Įvairenybės  Žymos: ,

 

Priėmimo Lietuvos ambasados Gruzijoje metu: iš kairės į dešinę Khashuri bibliotekos direktorė D. Gelašvili, šilutiškiai kartu su ambasadoriumi Jonu Paslausku, jo žmona Dalia bei projekto „Atvira biblioteka“ koordinatore Justina Tylaite. Nuotraukos Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos

 

Grupė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos specialistų neseniai lankėsi Khashuri, Surami ir Gori bibliotekose Gruzijoje. Kelionės tikslas – vykdyti partnerystės susitarimus su Khashuri municipaliteto bibliotekininkais pasirašytame projekte „Atvira biblioteka“. Idėją finansavo Lietuvos ambasada Gruzijoje ir Lietuvos kultūros rėmimo fondas. Šilutiškius savo projekto partneriais khashuriečiai pasirinko neatsitiktinai. Nuo 1972-ųjų Pamario krašto bibliotekininkai bičiuliaujasi su Gorio municipaliteto biblioteka. Su kolegomis iš Gruzijos ne kartą susitikta Šilutėje (1977, 1989) tarptautinėse knygos mugėse, Atviros Lietuvos fondo programos „Rytai-Rytai“ ir Džordžo Sorošo fondo Gruzijoje (2003) finansuotų veiklų renginiuose. Sukaupta Šilutės-Gori bibliotekininkų tarptautinio bendradarbiavimo patirtis (1985), įvertinta tuometinės Liaudies ūkio pasiekimų parodos Maskvoje (Rusija) bronzos medaliu, įteiktu tuometinės Šilutės centrinės bibliotekos (dab. F. Bajoraičio viešosios bibliotekos) kolektyvui.

 

Šįkart pirmasis lietuviškos žemės lopinėlis Gruzijoje, svetingai atvėręs savo prieglobstį šilutiškiams, buvo Lietuvos ambasadoriaus rezidencija Gruzijoje ir jos šeimininkai Dalia ir Jonas Paslauskai.

 

„Turi bendrauti ne tik prezidentai…“

 

Į egzotiškos kalvos aukštumoje įsikūrusią ir policijos pareigūnų kruopščiai saugojamą ambasadoriaus rezidenciją vedė siauras, molingas keliukas, niekuo neišsiskiriantis iš įprastų, būdingų visiems gruzinų būstų prieigos keliams. Vos pravėrus aukštus metalinius vartus, greta modernaus vienaaukščio rezidencijos namo puikavosi Lietuvos trispalvė, simbolizuojanti mūsų valstybę. Tarp žydinčių gėlynų žaliuojančią veją puošė molio dirbiniai, romantiškos smulkmenos… Pro svetingai atvertas terasos duris šilutiškius pasitiko žaismingai ir nuotaikingai nusiteikęs ambasadorius Jonas Paslauskas su žaviąja Dalia, Šilutės (Lietuva) – Khashuri (Gruzija) projekto „Atvira biblioteka“ konsultantė Justina Tylaitė. Pasijutome savi ir laukti. Nors beveik parą trukęs lėktuvo skrydis Ryga-Kijevas-Tbilisis ir netikėtai užklupęs pietietiškas karštis jau buvo pradėjęs alinti, pakili nuotaika netruko sugrįžti. Didžiojoje rezidencijos svetainėje laukė gruzinišku papročiu padengtas stalas, ant kurio puikavosi nacionaliniai patiekalai: chačapuri, įdaryti baklažanai, lavašas, čadi, vaisiai ir, žinoma, vynas… „Turi bendrauti ne tik valstybių prezidentai. Labiau svarbu, kad susikalbėtų paprasti žmonės“, -sakė ambasadorius. Lietuvos ambasada Gruzijoje vykdo intensyvią kultūrinę misiją ne tik Khashuryje, bet ir Tbilisyje, Kabuleti. Modernizuota Khashuri municipaliteto biblioteka, įgyta kompiuterinė-programinė įranga, įrengta viešoji interneto prieiga, surengta bibliotekos direktorės Dianos Gelachvili stažuotė įvairiose Lietuvos bibliotekose ir taip pat F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje. Pasak p. Dalios, „Lietuvos vardas skamba įvairių Gruzijos intelektualų lūpose, nes ambasados pastangomis yra remiamos meno mokyklos, įvairūs Gruzijos jaunimo projektai bei naujos idėjos“. Jauki pašnekovė teigė, kad pilietinį karą išgyvenusiai, egzotiško gamtos grožio ir išlikusio kultūros paveldo autentiką išsaugojusiai valstybei dabar aktualu atkuriamojo laikotarpio prioritetai, tarp kurių ir yra viešųjų bibliotekų sektorius. Pati Dalia yra dirbusi Vilniaus universiteto bibliotekoje, dabar jau kalba gruziniškai, juokauja, kad netgi dainą „Suliko“ galėtų padainuoti gruzinų kalba.

 

Šilutiškiai, apžiūrėję ambasadoriaus rezidenciją, pristatė J. Paslauskui projekto „Atvira biblioteka“ edukacinių-lavinamųjų veiklų Gori ir Khashuri bibliotekose programą, padėkojo už priėmimo jaukumą ir užvėrė svetingas Lietuvos kultūrą Gruzijoje skleidžiančių namų duris. Pažintis su geraširdžių, dainuojančių ir tuo pasaulį kerinčių gruzinų žeme prasidėjo…

 

Susitikimai ir įdomybės Khashuri, Surami ir Gori bibliotekose

 

Khashuri miestas įsikūręs Gruzijos geografiniame centre, pusiaukelėje tarp dviejų didžiausių šalies miestų Tbilisio ir Batumio, ant pagrindinės šalies (ir viso pietų Kaukazo) magistralės. Mieste ir jo priemiesčiuose gyvena apie 80 tūkstančių gyventojų. Restauruota Khashuri municipaliteto biblioteka – vienas moderniausių miestelio pastatų, įsikūrusių greta istorinio paminklo – pirmojo geležinkelio šilumvežio buvusioje Sovietų Sąjungoje. Khashuri – buvęs geležinkelininkų miestas. Galbūt todėl miestu – draugystės partneriu Lietuvoje khashuriečiai pasirinko taip pat geležinkelininkų miestą Radviliškį. Pasak D. Gelachvili, biblioteka surengė internetinę transliaciją – teletiltą, kurio metu su Khashuri municipaliteto vadovais bendravo Radviliškio rajono vadovai. Atvykusius jaukiai įrengtame Khashurio bibliotekos kiemelyje pasitiko miesto ir savivaldybės vadovai, gruziniškais šokiais ir dainomis meno mokyklos moksleiviai, pasipuošę tautiniais drabužiais. Šilutiškių garbei pakeltos Lietuvos-Gruzijos valstybinės vėliavos. Netikėtas ir malonus khashuriečių sveikinimo lietuvaičiams ženklas – lietuviškai atliekama Mindaugo Tamošiūno daina „Tu numegzk man, mama, kelią“. Vidiniame kiemelyje parengta senąją knygą pristatanti paroda „Knygos ir rašto Gruzijoje raida“. Atskiruose parodos stenduose skelbiama, kad pirmoji spaustuvė Tbilisyje atidaryta 1708 metais ir joje išspausdinta Evangelija. Pirmoji pasaulietinio turinio knyga „Vytiaz v tygrovoj škure“ („Karžygys tigro kailyje“) išspausdinta 1712 metais 11 tūkst. egz. tiražu, iš kurių 21 egz. išliko iki šių dienų. Tai – knyga, Gruzijos pasididžiavimas, valstybės renesanso periodo leidybinis šedevras, vėliau išverstas į daugelį Europos ir Azijos tautų kalbų. Įdomu tai, kad ši knyga gruzinų papročiu yra svarbi relikvija – visų laikų nuotakų vedybinio kraičio dalis. Gruzijos raštas atsirado XIII a., abėcėlė vienija 33 sudėtingos kaligrafijos raides. Senosios Gruzijos rašybos ir kalbos pavyzdžiai yra išlikę ant Bolnijsko Siono cerkvės sienų ir datuojami penktuoju mūsų eros amžiumi.

 

Modernizuotoje Khashuri bibliotekoje vartotojų patogumui įrengta interneto skaitykla, informacijos centras, NATO literatūros kampelis, vaikų žaidimo kambarys, abonementas, užsienio kalbų ir JAV literatūros skaityklos. Pastarosios įrengimą ir aprūpinimą naujais dokumentais finansavo JAV ambasada Gruzijoje. Laukdami šilutiškių kolegos khashuriečiai parengė knygų parodą „Lietuvių autoriai gruzinų kalba“. Joje eksponuojama verstinė lietuvių poetų Just. Marcinkevičiaus, Alg. Baltakio, E. Mieželaičio ir kitų autorių kūryba. Bibliotekoje yra per 53 tūkst. knygų. Veikia 1 filialas (Surami), nes likusius 23 filialus municipalitetas uždarė dėl sunkios šalies ekonominės padėties. Tiesa, bibliotekų fondai išsaugoti perkeliant juos į mokyklas. Taip tikimasi, kad, išbridus iš ekonominės krizės, kaimo filialų tinklas regione bus atkurtas. Khashuri biblioteka, nežiūrint ekonominio nuosmukio, vyraujančio nedarbo ir socialinių problemų, yra aktyvi Gruzijos bibliotekų asociacijos, tarptautinės informacijos specialistų organizacijos IREX narė. Tarp solidžių bibliotekos partnerių yra W. A. Goethe‘s institutas Vokietijoje, JAV ir Lietuvos ambasados Gruzijoje.

 

Khashuri teritorijoje nėra knygynų, ar kitokių knygų prekybos taškų. Todėl biblioteka organizuoja knygų įsigijimo išsimokėtinai paslaugą vietos gyventojams. Pasak D. Gelachvili, taip siekiama skatinti skaitymą ir sudaryti sąlygas knygmyliams įsigyti naujų knygų, nes dėl valstybės finansinių sunkumų bibliotekų aprūpinimas naujomis knygomis praktiškai yra nutrauktas.

 

Suramyje, Khashurio bibliotekos filiale, šilutiškius pasitiko miestelio meras Zaza Kurtamidze, dainuojantys jaunimo ansambliai, vietos bendruomenės žmonės, mokytojai, bibliotekininkų bičiuliai ir skaitytojai. Filiale jau įrengtos pirmosios kompiuterizuotos vietos vartotojams. Parengtos dokumentų parodos byloja apie informacinių technologijų diegimo Gruzijos kaimo bendruomenėse pradžią. Šilutiškiams tai priminė lietuviškąsias kaimo bibliotekas, kuriose tik prieš keletą metų, įgyvendinant projektą „Bibliotekos pažangai“, buvo pradėti kurti viešosios interneto prieigos taškai kaimo bibliotekų paslaugų vartotojams. Senovine karietaite, papuošta gruzinų nacionaline atributika, su įspūdingu arklių važnyčiotoju, bibliotekininkai buvo nuvežti į garsios ukrainiečių rašytojos Lesios Ukrainkos memorialinį muziejų. Paskui karietą drauge automobiliais važiavę kolegos khashuriečiai kartu su šilutiškiais mojo pakeliui sutiktiems vietos gyventojams, gruzinišku papročiu sveikindamiesi „gamardžoba“ („laba diena“) ir oriai priiminėjo tokius pat šiltus vietos gruzinų atsakomuosius šūksnius…

 

Goryje prieš 8 metus (2003) apsilankiusiai šių eilučių autorei pilietinio karo nusiaubtame mieste prisiminė tušti namai, kulkų suvarpytos sienos ir apleistą sandėlį primenančios Gori bibliotekos patalpos. Tuomet Gori bibliotekoje lankėsi grupė Lietuvos viešųjų bibliotekų vadovų pagal Atviros Lietuvos fondo finansuotą programą „Rytai – Rytai“ su konsultacine misija, kaip atkurti ir stiprinti viešųjų bibliotekų sektorių karo ir pilietinės nesantaikos nualintoje Gruzijoje. Dabar Gori municipaliteto biblioteka įsikūrusi suremontuotame ir moderniai įrengtame pastate. Veikia viešoji interneto prieiga, informacijos centras, periodikos skaityklos, vaikų aptarnavimo centras. Susitikime su Gori bibliotekos bendruomene šilutiškiai surengė elektroninę prezentaciją „Šilutės – Gori partnerystės ryšiai 1972-2003 metais“. Renginyje dalyvavo Gori universiteto dėstytoja Tamara Gogoladze, kuri studijavo Lietuvos-Gruzijos kultūrinių ryšių istorinę raidą bei jų svarbą Lietuvos-Gruzijos kultūroms pažinti. Universiteto dėstytoja prisiminė, kaip Lietuvos ambasada Gruzijoje ėmėsi labai įdomaus projekto, kurio esmė buvo padėti talentingiems jauniems Gruzijos menininkams, nukentėjusiems nuo karo. Buvo verčiama jų literatūrinė kūryba į lietuvių kalbą. Vėliau į gruzinų kalbą išversta Just. Marcinkevičiaus, R. Keturakio, kitų lietuvių autorių poezija. Dėmesys koncentruotas į gruzinų poetus, turėjusius ryšius su Lietuva. Tokie ryšiai siekia net 1930 metus, kai Gruzijos rašytojai įkūrė slaptą draugiją, siekiančią šalies nepriklausomybės. Tačiau jie visi buvo išsiųsti (ištremti) į Vilnių, Kauną, Panevėžį bei integruoti į rusų dragūnų pulkus. Gruzijos istorija mena, kad lietuvių literatūros klasikas Antanas Žukauskas- Vienuolis išvertė į gruzinų kalbą „Kaukazo legendas“.

 

Susitikime Goryje knygos „Poezijos pavasaris Lietuvoje“ sudarytojas Džemalas Indžija kalbėjo apie savo artimą draugystę su poetais R. Keturakiu, A. Mikuta, A. Jonynu ir gruzinų kalba parengtą bei išleistą lietuvių autorių poezijos antologiją. Gori biblioteka bendradarbiauja su knygų vaikams iliustratoriais, tarp kurių Manana Morčiladze, puikiai kalbanti anglų kalba, yra ne kartą apsilankiusi Lietuvoje ir su malonumu atvyktų dalyvauti F. Bajoraičio viešosios bibliotekos tarptautinėje vaikų knygos mugėje, rengiamoje kas trejus metus.

 

Kolegos Gori bibliotekininkai su pasididžiavimu prisiminė, kad Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgas Kerdikošvili yra kilęs iš Gori miesto.

 

Atvira biblioteka: edukacinė-lavinamoji programa bibliotekininkams

 

Šilutiškių projekto „Atvira biblioteka“ partnerių, edukacinių-lavinamųjų renginių programa Khashuri bibliotekininkams bei bibliotekinių paslaugų vartotojams apėmė 15 mokomųjų renginių. Pastarieji diferencijuoti į F. Bajoraičio viešosios bibliotekos teikiamų ir vartotojų poreikius atitinkančių (nuolat kintančių) tradicinių bei elektroninių paslaugų mokymus, remiantis šilutiškių patirtimi: 1. Surengti elektroninių paslaugų mokymai Khashuri bibliotekininkams ir vartotojų grupėms tokiomis temomis: kompiuterinio raštingumo pradžiamokslis; informacijos paieška internete; elektroninis paštas ir elektroninis bendravimas; projektas „Bibliotekos pažangai“: pokyčiai ir nauda gyventojams. 2. Kolegoms gruzinams bibliotekininkams surengti tradicinių F. Bajoraičio bibliotekos veiklų ir paslaugų vartotojams mokymai: „Bibliotekos inovacinės veiklos: modernumo link…“; „Senosios knygos muziejus F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (1995-2011)“; „Kaip kuriamos tradicijos: pasaulio šilutiškių sueiga „Šviesos parnešti, gera padaryti…‘2011“; „Leidyba: Šilutė. Dvidešimtmečio knyga ir knygininkai“; „Patirtis: informacijos ir reklamos priemonės telkiant potencialius bibliotekos paslaugų vartotojus“. Edukacinių mokomųjų renginių metu šilutiškiai kartu su kolegomis atliko praktines užduotis, rengė pokalbius už apskritų stalų, kūrė atviros bibliotekos modelius. Juolab, kad aktualiausia problema kolegoms gruzinams, pasak D. Gelašvili, yra bibliotekos viešųjų ryšių programos kūrimas, sutelkiant vartotojus ir organizuojant jų interesus atitinkančius bibliotekinių paslaugų paketus. Gruzijoje nėra bibliotekų įstatymo. Bibliotekos skurdžiai finansuojamos tik iš savivaldybių sektoriaus lėšų. Nuo sovietmečio nekomplektuojami naujų dokumentų fondai. Pirmieji žingsniai žengiami kompiuterizacijos srityje. Todėl bibliotekos nėra populiarios, jų įvaizdis visuomenėje yra menkas. Apie bibliotekininkų kompetencijas bei gebėjimų ugdymą kol kas nekalbama. Nė viena Gruzijos aukštoji mokykla nerengia bibliotekinio darbo specialistų. Ši profesija – tiesiog nepopuliari. Išdidžioje ir išskirtinę dvasinę kultūrą skleidžiančioje šalyje sprendžiama kovos su visuotiniu skurdu ir nedarbu problema. Tačiau šalyje natūraliai išliko daugelis vertybių, tarsi gyvybės ženklų, rodančių, kad turtingi Gruzijos kultūros ir gamtos paveldo klodai atsivers savo natūraliu grožiu ne tik kiekvienam tėvynainiui, bet ir svečiui, ar pašaliečiui, gebančiam savo sielą palikti svetingoje reto grožio žemėje.

 

Nuo senovinio urvų miesto iki Boržomio mineralinių vandenų…

 

Ar tikrai Gruzija yra emocionali, dainuojanti, savo nepakartojamą užstalės filosofiją per šimtmečius išsaugojusi šalis? Namo, kuriame khashuriečiai apgyvendino šilutiškius, šeimininkas, jaunas kelių statybos inžinierius Nikolajus Tchikialadze, ir jo žmona Nano pakvietė lietuvaičius vakarienei į ką tik naujai atidarytą miestelio kavinukę. Ir nors visko matę šilutiškiai jau žinojo gruzinų gebėjimus priimti ir vaišinti svečius, patirti įspūdžiai pranoko bet kokius lūkesčius. Tradicinė senoji gruzinų užstalės kultūra, prisodrinta atviraširdžio balsingojo stalo tamados Gučio bei jo sūnaus Leo dainų, galėjo pravirkdyti pačią kiečiausią kitataučio širdį. Tradiciniai ritualiniai tostai už Dievą ir tėvynę, Motiną, Šeimininką, Svečią… Nė vienas užstalės dalyvis neliko nepastebėtas, neprašnekintas, nepagerbtas. Namų darbo vynas (jį gruzinų šeimoje gamina tik vyrai), įvairiausi patiekalai, nuo tradicinio chačapurio iki keptos putpelės, pagardinti užstalės dainomis „Suliko“, „Tbilisiui“, gitaros garsais ir cigarečių dūmais, sukūrė sakrališką svečio priimtuvių aplinką… O tamada Gučio samprotauja: „Sugrįžę Jūs pasakysite apie Gruziją gerus žodžius penkiems žmonėms, o tie penki – dar penkiems. Ir visas pasaulis žinos, kokia Gruzija – nepaprasta…“ Galbūt todėl pirmasis gruzinų tostas – Už Tėvynę ir Visagalį. O ir kiti – ne mažiau šventesni: Motina, Šeimininkas, Svečias…. Gruzinai – tarsi gerumo ambasadoriai, siekiantys, kad jų dvasinės vertybės ne tik bujotų saviškių šeimose, bet ir su svečiu iškeliautų po visą pasaulį… Kas žino, gal nuo graudžiomis legendomis paženklinto Upliscichės (Dievo tvirtovės) urvų miesto, gyvavusio antrajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą, iki sovietmečiu įkurto, o šiuo metu pradėto atkurti garsiojo pasaulinio mineralinių vandenų kurorto Boržomyje, o ir toliau link Batumio, Suchumio ar Tbilisio keliaujantys turistai vis dėlto norės sugrįžti į šią laukinės šalies gamtos oazę ir gražios sielos žmonių kraštą. Tuomet ir Khashuri tamada Gučio žodžiai taps realybe: „Jūs papasakosite apie Gruziją penkiems, o šie – dar penkiems… Ir visas pasaulis žinos, kokia nepaprasta yra Gruzija…“.

 

Šilutės atminties ženklai Gruzijoje…

 

Bibliotekininkai nebūtų šilutiškiais iki sielos gelmių, jei nepaliktų savo krašto kultūrą ir Šilutės vardo pusės tūkstančio metų paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose ženklų lietuvaičiams draugiškoje Gruzijoje… Khashuri, Gori ir Surami bibliotekose, municipalitetuose bei Lietuvos ambasadoje Gruzijoje liko šilutiškių padovanotos knygos „Šilutė. Fotoskrydis“ (2011), „Šilutė. Potvynis ir jo žmonės“, „Šilutė atvirukuose“, Pamario krašto autorių parengtos ir išleistos knygos vaikams, Šilutės kraštietės, profesionalios dailininkės Sofijos Vainilaitienės knygų vaikams iliustracijos, miesto šventę pristatantys filmai (CD formatu) „Šilutė‘500“, „Pasaulio šilutiškių sueiga „Šviesos parnešti, gera padaryti…‘2011“. Lietuvos ambasadai Gruzijoje, kaip ir projekto „Atvira biblioteka“ organizatorei Khashuri bibliotekai, padovanoti visų 15 edukacinių ugdomųjų renginių pristatymai rusų kalba (CD formatu). Taip kolegoms palikta galimybė pakartotinai peržiūrėti projekto metu vykdytų užsiėmimų medžiagą ir nuosekliai semtis patirčių. Juolab, kad „Atviros bibliotekos“ samprata remiasi į nuolatinį judėjimą, kaitą ir alternatyvų paiešką tobulumo link.

 

Papildomos žinios smalsuoliams: prieiga per internetą apie F. Bajoraičio viešosios bibliotekos darbo kelionę į Gruziją

 

 

Daugiau nuotraukų http://www.silutevb.lt/galerijos/foto/

 

Myliu Silute

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Vydūno viešojoje bibliotekoje – ekskursijų gausa Vydūno viešojoje bibliotekoje – ekskursijų gausa 

  2019 m. rugsėjo 10 d. – spalio 6 dienomis Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje eksponuota Lietuvos gyventojų genocido » Daugiau

Pabandę sustabdyti laiką Pabandę sustabdyti laiką 

  Rugsėjo 25-osios pavakarę Fridricho Bajoraičio vieojoje bibliotekoje buvo pristatyta Šilutės TAU (trečiojo amžiaus universiteto) literatų būrelio parengta knyga » Daugiau

H. Zudermano gimtadienis įkvėpė vokiečių kultūros dieną H. Zudermano gimtadienis įkvėpė vokiečių kultūros dieną 

  Rugsėjo 30 dieną jau trečią kartą Šilutėje buvo surengta vokiečių kultūros diena. Mintis minėti tokią dieną kultūrininkams kilo » Daugiau

Intelektualiose žaidynėse „Gink, saugok, padėk, bet išlik…“ siautėjo gangsteriai Intelektualiose žaidynėse „Gink, saugok, padėk, bet išlik…“ siautėjo gangsteriai 

  Rugsėjo 27-ąją, minint Angelų sargų arba Policijos dieną, septintąjį kartą Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje susirinko policijos pareigūnai » Daugiau

„Vėtrungių kelio“ žaidimas baigėsi įtaigiu klaipėdiečių spektakliu „Vėtrungių kelio“ žaidimas baigėsi įtaigiu klaipėdiečių spektakliu 

  Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“ teatralizuotu vaidinimu „Ernstas Vilhelmas Berbomas“ Šilutės Vydūno gimnazijoje užbaigė 2019 metų „Vėtrungių » Daugiau

Susipažino su šešėlių teatru Susipažino su šešėlių teatru 

  Rugsėjo 20 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filiale svečiavosi režisierė, pasakų ir pjesių kūrėja, rašytoja, » Daugiau

Lumpėnų bibliotekos skaitytojų kultūrinė edukacija Kintuose Lumpėnų bibliotekos skaitytojų kultūrinė edukacija Kintuose 

  Rugsėjo pradžioje, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Lumpėnų filialo skaitytojai, lydimi bibliotekininkės Nijolės Šedienės, dalyvavo pažintinėje-edukacinėje išvykoje po » Daugiau

Baltijos kelias Baltijos kelias 

  „Kaip skausmo ašaros, mirgėjo žiburėliai… – Ar tu tenai, ar tu ten, Lietuva? Ir iš tamsos, ir iš » Daugiau

Literatūrinė popietė „Gintaro“ sode Literatūrinė popietė „Gintaro“ sode 

  Trečiojo amžiaus universiteto literatų būrelio nariai visus metus buvo aktyvūs universiteto klausytojai: reguliariai  lankė paskaitas, koncertus, keliavo po » Daugiau

Pašnekesių vakaras „Gyvename ir kuriame su Vydūnu“ Pašnekesių vakaras „Gyvename ir kuriame su Vydūnu“ 

  Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje rugpjūčio 8 dieną vyko pašnekesių vakaras su Vydūno draugijos nariais.  Šis susitikimas – » Daugiau

Medea klinika
Adida papildai sportui
Medea klinika

Naujienų paieška pagal datą
2019 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Rgs    
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031