Garbė verta kiekvieno žingsnio!(1)

>„eXtreme 2×100 km 2011“ žygio „Kruvinuoju keliu“ dalyvis, šilutiškis E.Lukošius su šių laikų (klubo “Viduramžių pasiuntiniai”), riteriais, žygeiviu iš Daninos bei Lietuvos pėsčiųjų žygių asociacijos prezidentu Vidmantu Geniu. Nuotraukos Rimos Bajorinaitės

Liepos 3 dieną ištvermingiausi „eXtreme 2×100 km 2011“ žygio „Kruvinuoju keliu“ dalyviai finišavo Kauno Rotušės aikštėje. Jų tarpe labai malonu buvo matyti šilutiškį, sporto klubo „LEITĖ“ vadovą Edvardą Lukošių, kuris jau ne pirmą kartą ryžosi išmėginti save daugiadieniame ištvermės pėsčiųjų žygyje. Iškilmingoje rikiuotėje šilutiškio krūtinę papuošė įspūdingas „eXtreme 2×100 km 2011“ medalis.

Nors šis „eXtreme 2×100 km 2011“ žygis buvo nevaržybinis, tačiau šilutiškis visada stengdavosi ir finišą (Jurbarko turizmo informacijos centrą bei Kauno Rotušės aikštę) pasiekdavo pirmas.

Pirmojo 100 kilometrų etapo kairiąja Nemuno puse, liepos mėn. 1 d. paryčiui žygio dalyviai pasiekė Jurbarką. Po priverstinių sustojimų Šilutės sporto klubo vadovui E.Lukošiui į Jurbarko turizmo informacijos centro kiemą pavyko įžengti pirmam – 6 val 34 min.

Pasak varžybų organizatorių, trasos įtampos neatlaikė tik 6 nuo Kauno pradėję dalyviai. Kitiems, apie 40-čiai, tai ir buvo kelionės tikslas – praeiti tik pirmąjį 100 km etapą. Visi finišavę turėjo galimybę nusimaudyti ir pailsėti sporto salėje, o vakare dalyvauti žygeivių vakaronėje.

Po pilnos poilsio nakties dalyvius pasitiko gan gražus rytas. Nuo 9 valandos žygeiviai jau linksmai šurmuliavo starto vietoje ir ruošėsi antrajam etapui. Nuotaiką ir dvasią žygiui kėlė Jurbarko pučiamųjų orkestras. Sveikinimo ir palinkėjimo žodžius tarė Jurbarko vicemeras Jonas Bučinskas. Jurbarko turizmo ir informacijos centro direktorė Vidmantė Marcinkevičienė papasakojo apie įspūdingą kraštovaizdį ir lankytinus objektus, kuriuos praeis žygeiviai.

10 valandą iš Jurbarko startavo apie 120 žygeivių iš kurių 76 buvo pasiryžę per artimiausias 24 val. pėsčiomis pasiekti Kauną.

Pasak E.Lukošiaus, Jurbarko kraštas – unikalus reikšmingu tautos istorijai kultūros paveldu, įspūdingu kraštovaizdžiu. Krašto patrauklumą sustiprina tai, kad rajono septyniasdešimties kilometrų ilgio pietinė riba eina didžiausios Lietuvos upės – Nemuno pakrante. Kaip bekeliautum per Jurbarko kraštą prieš akis veriasi tautos praeitis ir jos kultūra. Gynybinę viduramžių pilių sieną menantys Seredžiaus, Veliuonos ir Jurbarko piliakalniai, renesansinės Panemunės ir Raudonės pilys, dvarų kompleksai, nuo Seredžiaus iki Viešvilės kas dešimtį kilometrų išsidėstę miesteliai saugo protėvių dvasinės kultūros paminklus.

Pasak jo, beveik 30 metų puoselėta viltis užlipti ant Seredžiaus piliakalnio (Palemono kalno) ir iššauti šampano butelį išsipildė. Besimokant Kaune ir važinėjant į namus, visada pro autobuso langą akį verdavo Palemono kalnas. Tačiau ir šį kartą šampano butelis iššautas nebuvo. Į kalną šilutiškis įkopė ne su šampano buteliu, bet su Šilutės savivaldybės vėliava, kuri su juo keliavo visus 200 km. Nors ši savivaldybės vėliava pabuvojo, gal būt, jau ne viename Europos mieste, tačiau nešama Lietuvos keliais 200 km buvo pirmą kartą. Įdomu tai, kad E.Lukošiui daugiau nei šimtą kartų reikėjo atsakyti smalsuoliams, kieno tai vėliava, o Veliuonojo prie Vytauto Didžiojo paminklo pastebėję Šilutės savivaldybės veliavą, pasisveikinti atėjo juknaitiškių Sabaliauskų šeimyna.

Po įspūdingo ir nepakartojamo žygio, į Kauno rotušės aikštę šilutiškis vėl įžygiavo pirmas, savo laiką užfiksuodamas su fotoaparatu Rotušės bokšto laikrodyje 9 valandą ryto. Čia iškilmingoje rikiuotėje vyko „eXtreme 2×100 km 2011“ dalyvių apdovanojimai.