Komodo varanas. Dar vadinamas drakonu. Nuotrauka Whatafy.com
Šie, 2012-ieji pagal Kinų kalendorių yra Juodojo vandens drakono metai. Atėjus šiuo ženklu pažymėtiems metams ne vienam kyla klausimas, ar žemėje iš tiesų kada yra gyvenę drakonai? Panaršę interneto platybes apstulbome, pasirodo jie ne tik egzistavo, bet ir tebeegzistuoja!
Į rytus nuo Sumbavos ir į vakarus nuo Floreso salos, Pietų Indonezijos centre, yra nedidelis salynas, kuriame laikas, rodos, sustojo mezozojaus eroje. Gamta apdovanojo šias salas ne tik švelniu ir ne per daug drėgnu klimatu, bet ir skaidriais vandenimis bei fantastiškais paplūdimiais, neprilygstamo prašmatnumo povandeniniais gyvūnais, gyventojais, kurių svetingumas virtęs tradicija, ir tokiu nepaprastu padaru, vadinamu varanu, kad jo vieno pamatyti verta čia atkeliauti.
Šis nuostabus rojus – Komodo nacionalinis parkas. Kad čionykštis kraštovaizdis unikalus ir kad jį reikia išsaugoti būsimosioms kartoms, žmonės suprato seniai. Tiesą sakant, ši teritorija gamtos draustiniu tapo 1938 metais, o nacionalinis parkas čia įkurtas 1980 metais. Nuo to laiko parko administracija, bendradarbiaudama su gamtosaugos komisija ir Indonezijos vyriausybe, stengiasi tvarkyti teritoriją, atsižvelgdama tiek į ekologiją, tiek į vietos gyventojų papročius bei reikmes. Pasaulis irgi pripažino Komodo nacionalinio parko svarbą, 1977 metais jis paskelbtas biosferos rezervatu, 1991 metais – Pasaulio paveldo paminklu.
Parko plotas – 415 kvadratinių kilometrų, jį sudaro trys didelės salos (Komodo, Rinkos, Padaro) ir daug mažų salelių. Be to, parkui priklauso 1300 kvadratinių kilometrų akvatorija. Salynas yra vulkaninės kilmės. Nacionaliniame parke iš viso gyvena apie 2000 žmonių. Tiesa, gyventi Komode nelengva: dauguma čiabuvių nesulaukia nė keturiasdešimties. Dažnai jiems reikia kovoti su priešiška aplinka: itin nuodingomis sausumos ir jūrų gyvatėmis, rykliais, tūkstančiais rūšių vabzdžių, kurie dar nesuklasifikuoti ir, žinoma, su Komodo varanu.
Būtent šie iki keturių metrų ilgio užaugantys ir apie 130 kg sveriantys ropliai yra didžiausi šių salų plėšrūnai. Tai pats didžiausias driežas pasaulyje, todėl ir vadinamas driežų karaliumi. Juos dar vadina drakonais. Didžiųjų dinozaurų įpėdinis, paverčiantis Komodo nacionalinį parką unikaliu ir nepakartojamu itin traukia turistus, nes jiems atrodo, kad atsidūrė žiloje praeityje prieš milijonus metų. Parko teritorijoje didžiulių driežų yra tiek pat, kiek ir žmonių, apie du tūkstančius.
Šie milžiniški ropliai minta dvėseliena. Varanai nevengia ir patys medžioti. Jie gali įsibėgėti iki 30 kilometrų per valandą greičio, turi itin aštrius, bet nedidelius dantis, kurie įkandus aukai sukelia šoką ir išskiria kraujo krešėjimą stabdančius, sukeliančius skrandžio spazmus ir hipotermiją (kūno atšalimą) nuodus. Būtent taip jie ir žudo, auka tiesiog nukraujuoja. Varanai nesibodi medžioti ir gerokai už save didesnių gyvūnų, tokių kaip buivolai. Tačiau jie nespjaudo ugnimi, bet nuolat kaišioja iš nasrų ploną dvišakį liežuvį. Taip jie uodžia, nes kvapų molekulės nuo liežuvio patenka į tam tikrą organą šio gyvūno gomuryje, ir didysis driežas sužino, kur yra grobio, kitų varanų ar smalsių turistų, kurie trokšta juo pasigrožėti. Komodo varanai gali būti labai pavojingas ir žmonėms.
Vietos miškininkai dažnai atsivilioja Komodo varanus, pasiūlę jiems ožkų ir kiaulių skerdienos. Šie įspūdingi plėšrūnai niekada neatsisako vaišių, todėl visi žiopliai gali pamatyti, kaip atrodydavo pusryčiai, pietūs ar vakarienė dinozaurų laikais. Komodo varanai gali lengvai praryti visą ožką vienu ypu, gal dėl to juos turistai ir vadina drakonais.
Parašykite komentarą
Drakono metus sutiks be naminukės Ne visiems Naujųjų Metų išvakarėse pavyks rasti pigios naminės degtinės. Šilutės policija Šilutės rajone, Gardamo seniūnijoje, Ramuvos kaimo miškelyje rado į talpas išpilstytos » Daugiau
Sąskrydyje – apie savanorystę saugomose teritorijose Rugpjūčio pabaigoje Nemuno deltos regioniniame parke vyko saugomų teritorijų sistemos sąskrydis. Sąskrydžio darbinė tema – „Savanoriškas darbas Lietuvos saugomose teritorijose“, – praneša Nemuno » Daugiau
Švėkšnos muziejuje eksponuojama Šilutės Dailės mokyklos, Švėkšnos klasės diplominių darbų paroda Nuo 2011 birželio 15 d. iki rugpjūčio mėnesio Švėkšnos muziejuje eksponuojama Šilutės Dailės mokyklos, Švėkšnos klasės diplominių darbų paroda. Galėsite išvysti įvairaus amžiaus » Daugiau
Tarptautiniams miškų metams paminėti – pasodintas buko miškas Šilutės miškininkai, minėdami Tarptautinius miško metus, pasodino buko mišką. Šią gražią idėją pasiūlė miškų urėdas Stepas Bairašauskas. Pasodintas buko miškas džiugins jau » Daugiau
H. Šojaus ir Švėkšnos dvarai televizijos laidoje „Brydės“ Istorinės – publicistinės laidos „Brydės“ kūrybinė grupė paruošė video dokumentinę apybraižą apie Hugo Šojaus ir Švėkšnos dvarus nuo XIX a. pab. – iki » Daugiau
Laivininkams primenama kaip prisikviesti pagalbą nelaimės atveju Prasidėjus navigacijai vidaus vandenyse sezonui laivininkams primenama kaip nelaimės atveju prisikviesti pagalbą. Vidaus vandens kelių direkcija informuoja, kad » Daugiau
Bibliotekininkai – akcijoje „Darom 2012“ (1)Šeštadienį jau penktąjį kartą, skatindama bendruomeniškumą ir savanoriškumą, visuotinė akcija „Darom“ sukvietė Pamario krašto žmones talkai. Kaip » Daugiau
Saugiškiai tvarkė poilsiavietę, sodino medelius Saugiškiai, kaip ir daugelis šalies gyventojų, savaitgalį susirinko tvarkyti ir švarinti aplinką, kurioje gyvenama, ilsimasi. Seniūnijos darbuotojai, bendruomenės » Daugiau
Karšiai, sugauti neršto metu – nuo balandžio 20 d. paleidžiami atgal į vandens telkinį (1)Sugavus karšius nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį. To » Daugiau
Žvejoti nemokamai bus galima dvi dienas per metus (1)Mėgėjų žvejybai propaguoti du kartus per metus – liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d. – visuose valstybiniuose » Daugiau
Kad miškai žaliuotų! Balandžio 18 d. Šilutės žemės ūkio mokyklos mokiniai aktyviai prisijungė prie pirmą kartą Lietuvoje vykstančios akcijos “Išlaisvinkime miškus » Daugiau
Rusniškius piktina nauja mėgėjiškos žvejybos licenzijavimo tvarka Rusnės seniūnijos bendruomenė „Rusnės Sala“ kyla į kovą prieš naujai įsigaliojusią licencinę mėgėjiškos žvejybos sistemą. Vietos gyventojams apmaudą » Daugiau
Į švaros akciją „Darom 2012“ kviečiami visi šalies gyventojai Po vienuolikos dienų, balandžio 21-ąją, 10 val. šalyje prasidės visuotinė, jau tradicine tapusi švaros akcija „Darom“. Šiandien jos tinklapyje » Daugiau
Limituotai žvejybai reguliuoti – naujos priemonės (1)Aplinkos ministro neseniai patvirtintos naujos priemonės ir sąlygos limituotai žvejybai reguliuoti buvo parengtos įgyvendinant Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisas, » Daugiau
Grįžtančių gandrų jau laukia virš 1000 saugių lizdaviečių Kovo 25-ąją, Gandrų sugrįžimo dieną, į gimtinę parskrendančių paukščių laukia saugios lizdavietės – kol gandrai buvo išskridę, per » Daugiau
